{"id":5999,"date":"2020-10-08T18:19:13","date_gmt":"2020-10-08T15:19:13","guid":{"rendered":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/?page_id=5999"},"modified":"2020-12-01T20:55:21","modified_gmt":"2020-12-01T18:55:21","slug":"antroji-didzioji-pamoka-gyvybes-atsiradimas","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/antroji-didzioji-pamoka-gyvybes-atsiradimas\/","title":{"rendered":"ANTROJI DID\u017dIOJI PAMOKA | GYVYB\u0116S ATSIRADIMAS"},"content":{"rendered":"\n

(Neprofesionalus vertimas i\u0161 angl\u0173 kalbos https:\/\/montessoriteacherscollective.com\/albums\/greatlessons\/story2.html)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pamenate \u017eem\u0117s suk\u016brimo istorij\u0105? \u0160iandien i\u0161girsime istorij\u0105 kaip \u017eem\u0117je atsirado gyvyb\u0117: augalai ir \u012fvair\u016bs gyv\u016bnai. <\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017ekime \u012f praeit\u012f, kuomet atsirado \u017eem\u0117; ji buvo tik \u0161viesos ir kar\u0161\u010dio la\u0161elis, pilnas sumai\u0161ties. Ir visame tame, kiekvienai dalelei buvo priskirta vykdyti tam tikrus gamtos \u012fsakymus. \u017dem\u0117 atv\u0117so ir nusistov\u0117jo pagal \u0161iuos d\u0117snius: vanduo, uoliena ir oras supo j\u0105. <\/p>\n\n\n\n

\u017dem\u0117 buvo kaip ma\u017eytis gra\u017eus perliukas, ap\u0161viestas savo mamos saul\u0117s. Saul\u0117 negal\u0117jo nustoti \u012f j\u0105 \u017ei\u016br\u0117jusi. Ji dien\u0105 nakt\u012f steb\u0117jo \u017eem\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Vien\u0105 dien\u0105 saul\u0117 pasteb\u0117jo, kad ka\u017ekas buvo ne taip kaip visada. \u0116m\u0117 vykti ka\u017ekas ne\u012fprasto. Tai buvo tikra b\u0117da! Ant \u017eem\u0117s \u0117m\u0117 labai daug lyti. Vanduo, krisdamas pro or\u0105, susimai\u0161\u0117 su \u012fvairiomis dujomis (anglies dioksidu, sieros dioksidu ir azoto oksidu). Tai suk\u016br\u0117 r\u016bg\u0161t\u0173 liet\u0173, kuris nuolat plov\u0117 uolien\u0105 ir net dal\u012f jos nuplov\u0117 \u012f j\u016br\u0105. Buvo labai daug audr\u0173 ir vanduo atsimu\u0161damas \u012f uolien\u0105, j\u0105 labiau ir labiau skald\u0117. J\u016bra tapo pilna mineralini\u0173 drusk\u0173. Visos sausumos buvo i\u0161plautos. Atrod\u0117, kad visa sukurta tvarka prad\u0117jo nykti! <\/p>\n\n\n\n

Kas tai suk\u0117l\u0117? Kas buvo viso to kaltininkas? <\/p>\n\n\n\n

Saul\u0117 pa\u017evelg\u0117 \u012f Vanden\u012f ir tar\u0117: ,,Vandenie, tu esi kaltininkas. Tu plauni visas druskas \u012f j\u016br\u0105!\u201d<\/p>\n\n\n\n

O Vanduo atsak\u0117: ,,Kas, ar a\u0161? K\u0105 a\u0161 padariau? Pamenate kaip a\u0161 buvau sukurtas ir kokius gamtos \u012fsakymus turiu vykdyti! Kai tampu kar\u0161tas, a\u0161 kylu kaip garai, bet jeigu a\u0161 atv\u0117stu, turiu kristi \u017eemyn kaip skystis. Kadangi esu skystis, tai turiu plisti \u017eemyn ir \u012f pla\u010diai \u0161onus. Ir pamat\u0119s bet kok\u012f ply\u0161\u012f, turiu \u012f j\u012f \u012ftek\u0117ti. K\u0105 man daryti? A\u0161 neturiu kitos i\u0161eities! Mano brolis Oras pakelia mane auk\u0161tyn ir ne\u0161ioja aplink, m\u0117tydamas mane ant uolienos. Tai jo kalt\u0117, kad a\u0161 esu priverstas jud\u0117ti, tad kalb\u0117k su juo!\u201d<\/p>\n\n\n\n

Oras atsak\u0117: ,,A\u0161? A\u0161 esu toks! Man buvo paskirtas darbas u\u017ekloti \u017eem\u0119 antklod\u017ei\u0173 sluoksniais, kad jai neb\u016bt\u0173 \u0161alta. A\u0161 visada turiu j\u0105 u\u017ekloti, ta\u010diau jos pilvas ir galva labai dideli, ir jos kojos jau su\u0161alusios. A\u0161 turiu skubiai u\u017ekloti jas. Bet vos priart\u0117ju prie Vandens, jis u\u017e\u0161oka man ant nugaros paskraidyti! N\u0117ra sunku, kai judu plok\u0161tuma, bet kai a\u0161 b\u0117gu tarp kaln\u0173, labai pavargstu ne\u0161ti vanden\u012f \u012f kalnus auk\u0161tai, tod\u0117l a\u0161 turiu j\u012f numesti. A\u0161 negaliu vis\u0105laik \u017eaisti. A\u0161 turiu atlikti svarbius darbus! Tai uolienos kalt\u0117! Kod\u0117l \u017dem\u0117 turi tur\u0117ti toki\u0105 rauk\u0161l\u0117t\u0105 od\u0105? Uoliena net negalvoja apie tai! Ji nejuda, kad gal\u0117\u010diau praeiti. Kartais ji taip \u012fkaista, kad kai priart\u0117ju prie jos, turiu u\u017ekopti taip auk\u0161tai, kad nenudeg\u010diau. Kai ji \u0161\u0105la – a\u0161 turiu \u0161liau\u017eti!\u201d. <\/p>\n\n\n\n

Uoliena pasak\u0117: ,,Kod\u0117l j\u016bs kaltinate mane? A\u0161 nieko nedarau, tik s\u0117d\u017eiu aplink nejud\u0117dama! A\u0161 niekuom negaliu pad\u0117ti, nes Saul\u0117 \u0161vie\u010dia \u012f mane. Saule, tai tavo kalt\u0117. Tu esi kaltinink\u0117!\u201d.<\/p>\n\n\n\n

Ir taip t\u0119s\u0117si kaltinimai\u2026 n\u0117 vienas nenor\u0117jo b\u016bti apkaltintas, bet situacija tapo blogesn\u0117 ir blogesn\u0117. Matote, n\u0117 vienas nebuvo kaltas. Kiekvienas elgiasi taip, kaip turi, laikydamasis savo \u012fstatym\u0173, bet gra\u017eioji tvarka buvo gr\u0117sm\u0117je. Labai greitai \u017dem\u0117 jau nebebus nuostabus perliukas erdv\u0117je. Reik\u0117jo ka\u017ek\u0105 daryti. Bet k\u0105?<\/p>\n\n\n\n

Atsitiko nuostabus dalykas! Susik\u016br\u0117 ka\u017ekas naujo, tokios ma\u017eos dalelyt\u0117s, kad jums neb\u016bt\u0173 \u012fmanoma j\u0173 net pamatyti. \u0160ioms ma\u017eoms dalel\u0117ms buvo duota dovana, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 \u017dem\u0119. \u0160i dovana buvo juslumas. \u0160ios naujos dalel\u0117s taip pat tur\u0117jo laikytis tam tikr\u0173 \u012fstatym\u0173. Kad i\u0161gyvent\u0173, jos tur\u0117jo maitintis ir augti, bet ne visos i\u0161 j\u0173 maitinosi tais pa\u010diais dalykais. Joms buvo duotas sugeb\u0117jimas sukurti kitas dalel\u0117s kaip jos pa\u010dios. Taigi, taip atsirado pirmoji gyvyb\u0117 – kaip ma\u017eyt\u0117s dalel\u0117s vandenyje. <\/p>\n\n\n\n

Ma\u017eyt\u0117s gyvyb\u0117s dalel\u0117s prad\u0117jo valgyti, valgyti, valgyti. Ir valgydamos vandenyje esan\u010dias mineralines druskas, jos prad\u0117jo i\u0161valyti j\u016br\u0105. Kai kurios dalel\u0117s i\u0161 mineralini\u0173 drusk\u0173 pastat\u0117 aplink savo k\u016bn\u0105 apvalkalus, kad apsaugot\u0173 save. Jom mirus, j\u0173 apvalkalai krito \u012f j\u016bros dugn\u0105, kartu su juose \u012fstrigusiomis druskomis. Laikas b\u0117go ir taip susidar\u0117 sluoksnis ant sluoksnio \u0161i\u0173 ma\u017ey\u010di\u0173 apvalkal\u0173. Tie sluoksniai buvo kaip knygos puslapiai. Kai kurie puslapiai, sukloti daug met\u0173 anks\u010diau negu gim\u0117me mes, bet palikti mums perskaityti, papasakoti kas nutiko labai labai seniai. \u0160ie ma\u017ei gyviai buvo sukurti i\u0161 vienos ma\u017eos l\u0105stel\u0117s. \u0160i ma\u017ea l\u0105stel\u0117 atliko vis\u0105 reikiam\u0105 darb\u0105 – vis\u0105 maitinim\u0105, kv\u0117pavim\u0105, augim\u0105 ir viso, ko l\u0105stel\u0117 nenor\u0117jo, pa\u0161alinim\u0105. \u0160ios ma\u017eos l\u0105stel\u0117s ilg\u0105 laik\u0105 plaukiojo j\u016brose, valydamos vanden\u012f. <\/p>\n\n\n\n

B\u0117go laikas ir kai kurie i\u0161 \u0161i\u0173 gyvi\u0173 pasak\u0117: ,,Susijunkime kartu ir tapkime vienu didesniu gyviu. Tokiu b\u016bdu mes gal\u0117sime daug geriau atlikti \u012fvairius dalykus.\u201d Taigi, jie suformavo didesnius gyvius, sudarytus i\u0161 daugiau l\u0105steli\u0173. Jie augo, dauginosi ir maitinosi plaukiodami po j\u016br\u0105. Tada, dalis \u0161i\u0173 b\u016btybi\u0173 pagalvojo: ,,vietoj to, kad kiekviena l\u0105stel\u0117 daro t\u0105 pat\u012f dalyk\u0105, b\u016bt\u0173 kur kas geriau jeigu viena dalis m\u016bs\u0173 daryt\u0173 vienus darbus, o kitos dalys – kitus. Kai kurios dalel\u0117s gal\u0117t\u0173 valgyti, kai kurios kv\u0117puoti, kai kurios jud\u0117t\u0173 ir t.t..\u201d Taigi, l\u0105stel\u0117s tarpusavyje pasiskirst\u0117 darbus. Kai kurios egzistavo, kad valgyt\u0173, kai kurios, kad jud\u0117t\u0173, o kai kurios – kad kv\u0117puot\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Taip atsirado pirmieji gyv\u016bnai su kojomis, burnomis, \u0161irdimis, plau\u010diais – pirmieji gyv\u016bnai su organais. Jeigu atverstume pirm\u0105j\u012f \u017dem\u0117s knygos puslap\u012f, pamatytume, kad visi \u0161ie gyv\u016bnai jame yra. Ma\u017ey\u010diai vienal\u0105s\u010diai pirmuonys, daugial\u0105s\u010diai ir padarai su organais. <\/p>\n\n\n\n

KAMBRAS<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

(Laiko juostoje rodome Kambrijos laikotarp\u012f<\/em><\/strong>)<\/p>\n\n\n\n

Kuomet \u017dem\u0117s knyga atvert\u0117 pirm\u0105j\u012f savo puslap\u012f, visos \u0161ios ma\u017eos b\u016btyb\u0117s, gyvenan\u010dios vandenyje, jau buvo jame, gyvenan\u010dios vandenyje. <\/p>\n\n\n\n

\u0160tai \u010dia yra ameba, vienal\u0105stis pirmuonis, neturintis apvalkalo. (Rodome ameb\u0105).<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Ameba. Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

(wikipedia: Amebos \u2013 \u017eiu\u017eeli\u0173 neturinti pirmuoni\u0173 gentis. Juda keisdami visos l\u0105stel\u0117s pavidal\u0105. L\u0105stel\u0117 i\u0161augina i\u0161augas, \u012f kurias pama\u017eu perteka l\u0105stel\u0117s viduje esanti citoplazma. Jud\u0117dama tokiu b\u016bdu, ameba per pusvaland\u012f gali nukeliauti 1 cm. Amebos dydis iki 0,7 mm, jos paplitusios visame pasaulyje.)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u010cia yra kitas, vadinamas \u017eiu\u017eeliniais (flagellate), su dviem ma\u017eais \u017eiu\u017eeliais, padedan\u010diais jud\u0117ti aplink. (Rodome dumblius (flagellate)<\/em><\/strong>)<\/p>\n\n\n\n

\"\"
\u017diu\u017eelinis. Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

(Versta i\u0161 angl\u0173 k.- Flagellatas yra l\u0105stel\u0117 ar organizmas, turintis vien\u0105 ar kelis \u012f plaukus pana\u0161ius priedus, vadinamus flagella. \u017dodis flagellate taip pat apib\u016bdina ypating\u0105 konstrukcij\u0105, b\u016bding\u0105 daugeliui prokariot\u0173 ir eukariot\u0173 bei j\u0173 jud\u0117jimo priemones.)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160ie pirmuonys sudarytas i\u0161 l\u0105steli\u0173 grup\u0117s. <\/em>(rodome pintys)<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

  • <\/figure><\/li>
  • <\/figure><\/li><\/ul>
    Pintys. Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n


    J\u016bros anemonai kaip \u0161ie (rodome J\u016bros anemonus) <\/em><\/strong>stovi vienoje vietoje. Nor\u0117dami pasimaitinti, savo ilgomis plonomis k\u016bno dalimis jie judina vanden\u012f, kad ma\u017ei pirmuonys patekt\u0173 jiems \u012f burnas. D\u0117l spalvingos daugelio i\u0161vaizdos jie pavadinti anemonu, sausumos \u017eydin\u010diu augalu.<\/p>\n\n\n\n

    • <\/figure><\/li>
    • <\/figure><\/li>
    • <\/figure><\/li>
    • <\/figure><\/li><\/ul>
      J\u016bros anemonai. Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

      Buvo viena r\u016b\u0161is gyv\u016bn\u0173, kuri\u0173 labai daug gal\u0117jai aptikti tuose senov\u0117s j\u016brose. (rodome trilobitus)<\/em><\/strong>. Jie \u017einomi kaip trilobitai. Tuomet trilobitai buvo labiausiai i\u0161sivyst\u0119 gyv\u016bnai, jie augo \u012fvairiais dyd\u017eiais ir formomis. \u0160iandien j\u0173 neb\u0117ra, bet gyvyb\u0117s atsiradimo laikotarpiu jie gyveno labai ilgai. <\/p>\n\n\n\n

      • <\/figure><\/li>
      • <\/figure><\/li>
      • <\/figure><\/li><\/ul>
        Trilobitai. Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

        ORDOVIKAS<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

        (Laiko juostoje rodome Ordoviko period\u0105) (Ordovikas yra antras i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 geologini\u0173 period\u0173, sudaran\u010di\u0173 paleozoj\u0173)<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

        \"\"
        Ordoviko flora ir fauna. Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

        Laikas \u0117jo ir atsirado \u012fvairiausi\u0173 b\u016btybi\u0173, vyko visokie eksperimentai. Pa\u017ei\u016br\u0117k \u010dia! \u0160is gyv\u016bnas vadinamas galvakojai (rodome \u012f galvakojus)<\/em><\/strong>.<\/strong> Jo kojos pritvirtintos prie jo galvos. <\/p>\n\n\n\n

        • <\/figure><\/li>
        • <\/figure><\/li><\/ul>
          Galvakojai. wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

          (Galvakojai \u2013 moliusk\u0173 tipo klas\u0117, kuriai priklauso j\u016briniai dvi\u0161al\u0117s simetrijos gyv\u016bnai su apatin\u0117je k\u016bno pus\u0117je esan\u010dia gilia mantijos ertme. K\u016bnas sudarytas i\u0161 galvos ir liemens. Koja virtusi \u010diuopikliais. Kriaukl\u0119 turi tik primityvios r\u016b\u0161ys, o kit\u0173 ji visi\u0161kai redukuota. wikipedia)<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

          SIL\u016aRAS<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

          (Rodome laiko juostoje sil\u016br\u0105) Sil\u016bras \u2013 paleozojaus eros periodas. Pavadinimas kil\u0119s i\u0161 sil\u016br\u0173 genties, gyvenusios Velse. Sil\u016bro prad\u017eia \u2013 prie\u0161 443,7 mln. m. Tuo metu i\u0161mir\u0117 apie 60 procent\u0173 j\u016brini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

          • <\/figure><\/li>
          • <\/figure><\/li>
          • <\/figure><\/li><\/ul>
            wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

            B\u0117gant laikui, atsirado visokiausi gyv\u016bnai. \u010cia mes turime kelis, kurie atrodo kaip g\u0117l\u0117s ant stiebo (rodome \u012f krinoidus)<\/em><\/strong>.<\/p>\n\n\n\n

            \"\"
            Krinoidai. wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

            Jie kaip ir anemonai stov\u0117jo vienoje vietoje. Kai kurie i\u0161 drusk\u0173, esan\u010di\u0173 j\u016bros vandenyje, susik\u016br\u0117 akmens \u017eiedus aplink save. \u0160ie \u017eiedai prilaik\u0117 j\u0173 mink\u0161tus kaip \u017e\u0117l\u0117 k\u016bnus. Jie jud\u0117jo vandenyje su savo plunksnuotomis dalimis, kad pagaut\u0173 ma\u017eus gyvius, plaukiojan\u010dius j\u016broje. Kadangi jie buvo labai spalvingi ir atrod\u0117 kaip g\u0117l\u0117s, jie buvo vadinami j\u016bros lelijomis (rodome j\u016bros lelijas)<\/em><\/strong>. Bet jie buvo gyv\u016bnai, ne augalai. Jiems mirus, \u017eied\u0173 stiebas subyr\u0117davo ir nus\u0117sdavo j\u016bros dugne. Tuomet vandenys buvo pilni gyvyb\u0117s! <\/p>\n\n\n\n

            \"\"
            J\u016bros lelija. wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

            SIL\u016aRAS IR DEVONAS<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

            (Laiko juostoje rodome Sil\u016bro ir Devono periodus)<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

            Seniai seniai buvo b\u016btyb\u0117s, kurios vietoj to, kad valgyt\u0173 kitus, i\u0161 saul\u0117s \u0161viesos ir drusk\u0173 vandenyje gaminosi maist\u0105 pa\u010dios. Kai jos plaukiojo j\u016broje, galvojo: ,,\u012fdomu, kaip viskas b\u016bt\u0173 sausumoje?\u201d Taigi, jos nuplauk\u0117 prie j\u016bros kranto, bangos pagavo kelias i\u0161 j\u0173 ir i\u0161plov\u0117 \u012f krant\u0105. Ir joms \u010dia patiko! Nes sausumoje gavo daug saul\u0117s \u0161viesos bei oro, kuriame buvo duj\u0173, vadinam\u0173 anglies dioksidu, kurio joms reik\u0117jo maisto gamybai. Jos \u012fsitvirtino sausumoje, i\u0161 kurios gal\u0117jo gauti mineralini\u0173 drusk\u0173 ir vandens. <\/p>\n\n\n\n

            (rodome the Sil\u016bro\/Devono augalus)<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

            \u0160tai taip atsirado augalai. Pirm\u0105kart augalai atsirado sausumoje! Augalams mirus, j\u0173 k\u016bnai likdavo ten, ruo\u0161dami dirv\u0105 kitoms gyvyb\u0117s formoms atsirasti. <\/p>\n\n\n\n

            DEVONAS<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

            (Laiko juostoje rodome Devono period\u0105) Devonas \u2013 paleozojaus eros geologinis \u017dem\u0117s vystymosi periodas. Tarptautinis periodo \u017eym\u0117jimas D. Pavadinimas kilo i\u0161 Devono vietov\u0117s Anglijoje. Per \u0161\u012f period\u0105 \u017euvims i\u0161sivyst\u0117 kojos ir jos \u012f\u017eeng\u0117 \u012f sausum\u0105 kaip amfibijos. Sausumoje atsirado pirmieji \u012f artropodus pana\u0161\u016bs vabzd\u017eiai, po sausum\u0105 prad\u0117jo vaik\u0161\u010dioti vorai.<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

            \"\"
            Devonas. wikipedia.org<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

            Gyvyb\u0117 nuo tada persik\u0117l\u0117 \u012f sausum\u0105. Kol augalai tikrino \u017eem\u0119, atsirado du nauji padarai. Vieni j\u0173 buvo koraliniai polipai (duobagyviai)<\/em><\/strong>, kurie valgydami druskas pad\u0117jo suformuoti sausum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

            • <\/figure><\/li><\/ul><\/figure>\n\n\n\n

              (wikipedia: <\/em>Koraliniai polipai \u2013 did\u017eiausia duobagyvi\u0173 tipo klas\u0117, kuriai priklauso koralai ir aktinijos. Koraliniai polipai \u2013 j\u016br\u0173 gyventojai. Gyvenimo b\u016bdas \u2013 s\u0117slus. Dauguma j\u0173 yra kolonijiniai, ta\u010diau j\u0173 tarpe yra ir pavieni\u0173.)<\/em><\/p>\n\n\n\n

              Kitas buvo gyv\u016bnas, kuris savo k\u016bne tur\u0117jo tvirt\u0105 kot\u0105. Iki \u0161io momento, tvirtoji dalis visada buvo k\u016bno i\u0161or\u0117je. Tai buvo pati prad\u017eia stuburini\u0173 gyv\u016bn\u0173. \u0160is gyv\u016bnas galiausiai i\u0161sivyst\u0117 \u012f \u017euv\u012f, bet anuomet \u017euvys buvo kitokios negu \u017euvys, kurias mes \u017einome \u0161iandien. Tada buvo did\u017eiul\u0117s \u017euvys, su kietais apsauginiais \u0161arvais i\u0161or\u0117je. (rodome Devono period\u0105 ir naujus gyvius.)<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

              • <\/figure><\/li>
              • <\/figure><\/li>
              • <\/figure><\/li>
              • <\/figure><\/li><\/ul>
                Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

                (wikipedia: Be\u017eand\u017eiai \u2013 primityviausi stuburiniai gyv\u016bnai, neturintys \u017eand\u0173 aparato ir porini\u0173 gal\u016bni\u0173. Burna pritaikyta siurbti smulk\u0173 maist\u0105 arba \u012fsikibti \u012f auk\u0105. Iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 i\u0161liko tik nedidel\u0117 grup\u0117 labai pakitusi\u0173 be\u017eand\u017ei\u0173 \u2013 n\u0117g\u0117s ir miksinos)<\/em><\/p>\n\n\n\n

                Jie sl\u0117p\u0117si j\u016bros dugne, tik j\u0173 tvirti a\u0161menys ky\u0161ojo i\u0161lind\u0119. Taip jie laukdavo kol j\u0173 vakarien\u0117 praplauks pro \u0161al\u012f, kad jie gal\u0117t\u0173 i\u0161si\u017eioti ir su\u0117sti grob\u012f. Kai kurie plauke labai greitai, tod\u0117l pas juos i\u0161sivyst\u0117 manevringi pelekai, kurie pad\u0117jo plaukti dar geriau.<\/p>\n\n\n\n

                KARBONAS<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

                (Laiko juostoje rodome Karbono period\u0105) Karbonas \u2013 paleozojaus eros periodas. Tarptautinis \u017eym\u0117jimas C. Periodo metu susiklost\u0117 did\u017eiausi akmens anglies klodai.<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

                • <\/figure><\/li><\/ul>
                  Karbonas. Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n


                  Tuomet prad\u0117jo kilti sausumos. Tos vietos kur buvo j\u016bra, tapo sausuma. Ir vietos, kuriose nelijo, \u0117m\u0117 d\u017ei\u016bti. Kai kurios \u017euvys buvo atskirtos nuo vandens. \u012esivaizduok, kad esi tokioje vietoje vienas i\u0161 t\u0173 gyvi\u0173! Kad i\u0161gyventum tau reikia vandens, o vanduo i\u0161d\u017ei\u016bvo! \u017duvys, kurioms reikia vandens, prad\u0117jo galvoti k\u0105 joms daryti sausumoje. Jos tur\u0117jo arba pasikeisti, arba mirti. Taigi, jos nusprend\u0117 sukurti savo k\u016bnuose po mai\u0161\u0105 vandeniui, kad kai nebus vandens jos vis tiek gal\u0117s kv\u0117puoti. Taip atsirado paslaptingas kv\u0117pavimas jau ne vandenyje. <\/p>\n\n\n\n

                  Taip atsirado amfibijos – gyv\u016bnai, kurie gyvena ir vandenyje, ir sausumoje. (rodome Karbono amfibijas)<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

                  • <\/figure><\/li>
                  • <\/figure><\/li><\/ul>
                    Amfibijos. Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n


                    Pelekai jau buvo nebereikalingi, tad jie pasikeit\u0117 ir virto kojomis vaik\u0161\u010diojimui. <\/p>\n\n\n\n

                    Kai atsirado amfibijos, nutiko dar kai kas labai nuostabaus. \u017dem\u0117je pirm\u0105kart suskambo balso garsas. Balsas sausumoje! Iki kol atsirado amfibijos, tyl\u0105 sudrumzdavo tik lietaus la\u0161\u0173 kritimas ant uol\u0173, ar griaustinio griaud\u0117jimas. \u012esivaizduoji kaip b\u016bt\u0173 nuostabu i\u0161girsti pat\u012f pirm\u0105j\u012f gars\u0105 kada nors i\u0161leist\u0105 sausumoje! <\/p>\n\n\n\n

                    Tuo laikotarpiu augalai paliko j\u016br\u0105. Jie valgydami bei patys sau gamindami maist\u0105 i\u0161 oro ir saul\u0117s \u0161viesos, pl\u0117t\u0117si, augo daugyb\u0117mis r\u016b\u0161i\u0173, bei \u012fvairi\u0173 dyd\u017ei\u0173. <\/p>\n\n\n\n

                    (rodome Karbono periodo samanas ir <\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

                    ir papar\u010dius)<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

                    • <\/figure><\/li>
                    • <\/figure><\/li><\/ul><\/figure>\n\n\n\n


                      <\/em><\/strong>Taip pat atsirado ir vabzd\u017eiai. (parodome Karbono periodo vabzd\u017eius)<\/em><\/strong>, tad amfibijoms aplink buvo maisto.<\/p>\n\n\n\n

                      • <\/figure><\/li>
                      • <\/figure><\/li>
                      • <\/figure><\/li><\/ul>
                        Vabzd\u017eiai. Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n


                        Jos smagiai leido laik\u0105, i\u0161skyrus vien\u0105 ma\u017eyt\u0119 problem\u0105: d\u0117l savo odos amfibijos tur\u0117jo b\u016bti \u0161alia vandens, kad nei\u0161d\u017ei\u016bt\u0173. Bet kai kurios nenor\u0117jo priklausyti nuo vandens. Jos nor\u0117jo b\u016bti nepriklausomos, tur\u0117ti galimyb\u0119 keliauti! Jos nor\u0117jo maitintis augalais, kurie auga toliau nuo vandens, bet kaip tai padaryti? Jos galvojo ir galvojo. Joms reik\u0117jo palikti vanden\u012f! <\/p>\n\n\n\n

                        PERMAS<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

                        (Parodome laiko juostoje Permo Period\u0105) Permas \u2013 paleozojaus eros periodas. <\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

                        \"\"<\/figure>\n\n\n\n

                        Tarptautinis \u017eym\u0117jimas P. 1839 metais angl\u0173 geologas seras Roderick Murchison, tyrin\u0117damas Uralo kalnus, i\u0161skyr\u0117 \u0161i\u0105 nauj\u0105 sistem\u0105 ir pavadino permu. Permo periodas pasibaig\u0117 permo-triaso i\u0161mirimu. Tai kartu ir paleozojaus eros riba<\/em><\/p>\n\n\n\n


                        Bet palaipsniui jos i\u0161vyst\u0117 tok\u012f odos tip\u0105, kuria nei\u0161d\u017ei\u016bsta, o savo kiau\u0161iniams jos i\u0161rado kevalus. Tada nebeliko joki\u0173 problem\u0173! \u0160ie gyv\u016bnai buvo ropliai. Jie buvo su oda, kuri gali b\u016bti saul\u0117je ir j\u0173 kiau\u0161iniai buvo su kevalu, kad vaisius nei\u0161d\u017ei\u016bt\u0173. <\/p>\n\n\n\n

                        (rodome Permo periodo reptilij\u0105<\/em><\/strong>) Dabar jie gal\u0117jo jud\u0117ti laisvai po vis\u0105 \u017eem\u0119! <\/p>\n\n\n\n

                        Ir kas tada nutiko? Buvo daugyb\u0117 augal\u0173 ir amfibij\u0173. Ropliai gyveno gerai, jie augo ir augo. Daug eksperiment\u0173 buvo i\u0161m\u0117ginta. Nebuvo nieko, kas gal\u0117jo sustabdyti \u0161iuos padarus ir jie tapo pasaulio karaliai ir \u0161eimininkai! Jie u\u017e\u0117m\u0117 sausum\u0105, j\u016bras ir netgi u\u017evald\u0117 or\u0105!
                        <\/p>\n\n\n\n

                        \u0160tai vien\u0173 i\u0161 \u0161i\u0173 padar\u0173 paveiksliukai: <\/p>\n\n\n\n

                        • <\/figure><\/li>
                        • <\/figure><\/li>
                        • <\/figure><\/li>
                        • <\/figure><\/li><\/ul>
                          Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

                          (Pristatome apatozaurus)<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

                          \"\"\/
                          Apatozaurai. Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

                          Apatozauras \u2013 diplodok\u0173 \u0161eimos augal\u0117d\u017ei\u0173 dinozaur\u0173 gentis. Apatozaurai gyveno prie\u0161 140 mln. met\u0173 juros periode. Tuo metu jie buvo vieni did\u017eiausi\u0173 sausumos gyv\u016bn\u0173. \u016agis siek\u0117 4,5 m, ilgis 21 m., sv\u0117r\u0117 40 t.<\/em><\/p>\n\n\n\n


                          Ar \u017einai kokio dyd\u017eio buvo \u0161i b\u016btyb\u0117? 21.3 metr\u0173 ilgio! Jos galva buvo tokio dyd\u017eio kaip \u017emogaus k\u016bnas! M\u016bs\u0173 kambarys yra ___ metr\u0173 ilgio. \u0160is gyv\u016bnas tilpt\u0173 \u012f ____ kambarius kaip \u0161is. <\/p>\n\n\n\n

                          \u0160is padaras tur\u0117jo kai k\u0105 keisto. Jis tur\u0117jo dvi smegenis, vienas savo galvoje ir dar vienas \u017eemai netoli uodegos galo, kad signalui nereik\u0117t\u0173 keliauti toli iki galvos, kad sureaguot\u0173. Ar gali \u012fsivaizduoti kaip tur\u0117jo dreb\u0117ti \u017eem\u0117, kai \u0161ie did\u017eiuliai padarai tryp\u0117 ant jos p\u0117domis? <\/p>\n\n\n\n

                          \u0160ie gyv\u016bnai tur\u0117jo visk\u0105, ko nor\u0117jo. Ma\u017ei gyv\u016bn\u0117liai netur\u0117jo joki\u0173 \u0161ans\u0173 prie\u0161 \u0161iuos gyv\u016bnus. Taigi, ma\u017eesni gyv\u016bnai pasitrauk\u0117 kur buvo \u0161alta, kur dideli ropliai nei\u0161gyvent\u0173 ir nepagaut\u0173 j\u0173.  <\/p>\n\n\n\n

                          JURA IR KREIDA <\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

                          B\u0117gant laikui, pakra\u0161\u010diuose gyvenantys gyv\u016bnai i\u0161vyst\u0117 ka\u017ek\u0105, kas apsaugojo juos nuo \u0161al\u010dio. Jie i\u0161vyst\u0117 plaukus ar kail\u012f ir b\u016bd\u0105, kaip i\u0161laikyti j\u0173 krauj\u0105 \u0161ilt\u0105 ir be saul\u0117s \u0161viesos. Tai buvo pirmieji pauk\u0161\u010diai ir \u017einduoliai. (rodome Archeopteriksas, Juros periodas).<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

                          \"\"<\/figure>\n\n\n\n

                          wikipedia: Archeopteriksas \u2013 i\u0161nykusi\u0173 senovini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161is. Gyveno prie\u0161 150 mln. met\u0173, juros periode.<\/em><\/p>\n\n\n\n

                          \"\"<\/figure>\n\n\n\n

                          Jura \u2013 mezozojaus eros periodas ir Kreida \u2013 vienas i\u0161 mezozojaus \u017dem\u0117s vystymosi period\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

                          O kaip j\u0173 kiau\u0161iniai? \u0160ie gyv\u016bnai puikiai \u017einojo kas nutinka su j\u0173 pad\u0117tais kiau\u0161iniais, paliktais be prie\u017ei\u016bros, tod\u0117l kai kurios r\u016b\u0161ys prad\u0117jo juos i\u0161ne\u0161ioti savo k\u016bnuose. Pauk\u0161\u010diai, d\u0117ja, nesugeba auginti savyje kiau\u0161inio ir skristi vienu metu, tod\u0117l jie suka lizdus ir juose peri kiau\u0161inius. Vienas i\u0161 pauk\u0161\u010di\u0173 nuolat likdavo saugoti kiau\u0161inius, kol jaunikliai prasikals. Maitindavo juos, kol jaunikliai buvo pakankamai dideli palikti lizd\u0105. <\/p>\n\n\n\n

                          KAINOZOJUS<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n


                          (Rodome Kainozojaus er\u0105 (Cenozoic Era)) Kainozojus arba Kainozojaus era \u2013 \u017dem\u0117s vystymosi etapas nuo 65,5 mln. met\u0173 prie\u0161 m. e. iki dabar. Kainozojaus era prasid\u0117jo nuo vadinamo KT i\u0161nykimo kreidos periodo pabaigoje. \u0160ioje riboje i\u0161mir\u0117 did\u017eioji dauguma dinozaur\u0173. <\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

                          • <\/figure><\/li><\/ul><\/figure>\n\n\n\n


                            <\/em><\/strong>\u017dinduoliai (rodome<\/p>\n\n\n\n

                            ) laik\u0117 kiau\u0161inius savyje ir kuomet ma\u017eyliai gimdavo, mamos maitindavo juos savo pienu. <\/p>\n\n\n\n

                            \"\"
                            Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

                            Tai buvo visi\u0161kai nauja. Anks\u010diau n\u0117 vienas gyv\u016bnas to nedar\u0117! Jie tiesiog palikdavo savo kiau\u0161inius ir kai kurie budavo su\u0117dami kit\u0173 gyv\u016bn\u0173. Jaunikliai tur\u0117jo patys savimi r\u016bpintis. O \u017einduoli\u0173 ir pauk\u0161\u010di\u0173 jaunikliai likdavo su savo t\u0117vais iki kol gal\u0117jo patys savimi pasir\u016bpinti. <\/p>\n\n\n\n

                            Oras prad\u0117jo keistis. Tapo \u0161al\u010diau ir \u0161al\u010diau. Dingo dinozaurai, nors ties\u0105 pasakius, niekas ne\u017eino kod\u0117l taip nutiko. Tada \u017einduoliai u\u017evald\u0117 \u017eem\u0119. Jie augo ir augo. Jie sugeb\u0117jo visur eiti! Atsirado did\u017eiuliai gyv\u016bnai: didel\u0117s kiaul\u0117s, dideli begemotai, dideli drambliai.<\/p>\n\n\n\n

                            \"\"\/
                            Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

                            \u017dinduoliai puikiai gyveno, net jeigu ir oras at\u0161\u0105lo, dideli ledo sluoksniai u\u017edeng\u0117 did\u017ei\u0105j\u0105 \u017eem\u0117s dal\u012f. \u017dinduoliai keliavo aplink \u017dem\u0119 ie\u0161kodami maisto bei \u0161iltesnio oro. Galiausiai, n\u0117 vienas i\u0161 t\u0173 did\u017eiuli\u0173 \u017einduoli\u0173 nesugeb\u0117jo i\u0161gyventi.
                            <\/strong><\/p>\n\n\n\n

                            Ta\u010diau \u0161altojo periodo pabaigoje nutiko kai kas jaudinan\u010dio. Atsirado visi\u0161kai nauja gyvyb\u0117s forma!
                            \u0160is k\u016brinys netur\u0117jo a\u0161tri\u0173 dant\u0173 valgymui, ar dideli\u0173 a\u0161men\u0173 kovai, ar kailio. Bet jis tur\u0117jo kai k\u0105, ko kiti niekada netur\u0117jo. Jis tur\u0117jo geriau i\u0161vystytas smegenis ir j\u0117g\u0105 m\u0105styti bei \u012fsivaizduoti. \u0160is k\u016brinys tur\u0117jo daug meil\u0117s. Tuom jis skir\u0117si nuo kit\u0173 gyv\u016bn\u0173, nes \u0161is gyv\u016bnas gal\u0117jo myl\u0117ti ne tik savo vaikus, bet ir kitus, netgi tuos, kuri\u0173 niekada net nemat\u0117. \u0160is k\u016brinys buvo \u017emogus. (rodome \u017emogaus fig\u016br\u0105 pa\u010dioje laiko juostos pabaigoje)<\/em><\/strong>.<\/p>\n\n\n\n

                            \"\"
                            Wikipedia.org<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n


                            <\/em><\/strong>Matai, tarsi visa tai kas \u012fvyko buvo tik tam, kad atsirast\u0173 \u017emogus. (braukiame ranka per vis\u0105 laiko juost\u0105)<\/em><\/strong>. \u017dmon\u0117s negal\u0117t\u0173 gyventi jeigu jie b\u016bt\u0173 atsirad\u0119 tada (rodome Kambr\u0105)<\/em><\/strong>, arba kai augalai pirm\u0105kart m\u0117gino sausum\u0105. (rodome Sil\u016br\u0105)<\/em><\/strong>. Galiausiai, viskas buvo paruo\u0161ta \u017emon\u0117ms. <\/p>\n\n\n\n

                            Jeigu \u017dem\u0117 gal\u0117t\u0173 kalb\u0117ti, ji b\u016bt\u0173 pasakiusi: ,,A\u0161 apklojau save storai \u017eol\u0117s kilimais, kad tavo p\u0117dos vaik\u0161\u010diot\u0173 mink\u0161ta \u017eeme. A\u0161 sau \u012f plaukus \u012fsid\u0117jau g\u0117les ir padengiau save brangakmeniais, kad suteik\u010diau tau malonum\u0105. Mano spintel\u0117s yra pilnos pieno, m\u0117sos, vaisi\u0173 bei dar\u017eovi\u0173 tau valgymui. Po \u017eeme r\u016bsiuose yra anglies ir gele\u017eies. A\u0161 pasiruo\u0161usi. Dabar laikas jums, \u017emon\u0117ms, atsirasti.\u2019\u2019 <\/p>\n\n\n\n

                            Ir \u0161tai mes \u010dia. \u0160tai (braukiame ranka per vis\u0105 laiko juost\u0105)<\/em><\/strong> visa tai buvo paruo\u0161ta mums, ir dabar mes esame dalis \u0161ios atsiradimo istorijos. <\/p>\n\n\n\n

                            Norintiems labiau pajausti Maria Montessori \u012f\u017evalgas rekomenduojame jos knyg\u0105 ,,To educate the human potencial\u201d.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

                            (Neprofesionalus vertimas i\u0161 angl\u0173 kalbos https:\/\/montessoriteacherscollective.com\/albums\/greatlessons\/story2.html) Pamenate \u017eem\u0117s suk\u016brimo istorij\u0105? \u0160iandien i\u0161girsime istorij\u0105 kaip \u017eem\u0117je atsirado gyvyb\u0117: augalai ir \u012fvair\u016bs gyv\u016bnai. Gr\u012f\u017ekime \u012f praeit\u012f, kuomet atsirado \u017eem\u0117; ji buvo tik \u0161viesos ir kar\u0161\u010dio la\u0161elis, pilnas sumai\u0161ties. Ir visame tame, kiekvienai dalelei buvo priskirta vykdyti tam tikrus gamtos \u012fsakymus. \u017dem\u0117 atv\u0117so ir nusistov\u0117jo pagal \u0161iuos d\u0117snius: […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_uag_custom_page_level_css":"","site-sidebar-layout":"default","site-content-layout":"default","ast-site-content-layout":"default","site-content-style":"default","site-sidebar-style":"default","ast-global-header-display":"","ast-banner-title-visibility":"","ast-main-header-display":"","ast-hfb-above-header-display":"","ast-hfb-below-header-display":"","ast-hfb-mobile-header-display":"","site-post-title":"","ast-breadcrumbs-content":"","ast-featured-img":"","footer-sml-layout":"","ast-disable-related-posts":"","theme-transparent-header-meta":"default","adv-header-id-meta":"","stick-header-meta":"","header-above-stick-meta":"","header-main-stick-meta":"","header-below-stick-meta":"","astra-migrate-meta-layouts":"default","ast-page-background-enabled":"default","ast-page-background-meta":{"desktop":{"background-color":"var(--ast-global-color-4)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}},"ast-content-background-meta":{"desktop":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}},"footnotes":""},"class_list":["post-5999","page","type-page","status-publish","hentry"],"uagb_featured_image_src":{"full":false,"thumbnail":false,"medium":false,"medium_large":false,"large":false,"1536x1536":false,"2048x2048":false},"uagb_author_info":{"display_name":"iMami","author_link":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/author\/roberta-rumbutienegmail-com\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"(Neprofesionalus vertimas i\u0161 angl\u0173 kalbos https:\/\/montessoriteacherscollective.com\/albums\/greatlessons\/story2.html) Pamenate \u017eem\u0117s suk\u016brimo istorij\u0105? \u0160iandien i\u0161girsime istorij\u0105 kaip \u017eem\u0117je atsirado gyvyb\u0117: augalai ir \u012fvair\u016bs gyv\u016bnai. Gr\u012f\u017ekime \u012f praeit\u012f, kuomet atsirado \u017eem\u0117; ji buvo tik \u0161viesos ir kar\u0161\u010dio la\u0161elis, pilnas sumai\u0161ties. Ir visame tame, kiekvienai dalelei buvo priskirta vykdyti tam tikrus gamtos \u012fsakymus. \u017dem\u0117 atv\u0117so ir nusistov\u0117jo pagal \u0161iuos d\u0117snius:…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/5999","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5999"}],"version-history":[{"count":21,"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/5999\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6988,"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/5999\/revisions\/6988"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5999"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}