{"id":9053,"date":"2021-03-30T22:28:26","date_gmt":"2021-03-30T19:28:26","guid":{"rendered":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/?page_id=9053"},"modified":"2021-04-05T14:05:42","modified_gmt":"2021-04-05T11:05:42","slug":"penktoji-didzioji-pamoka-skaitmenu-atsiradimas","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/penktoji-didzioji-pamoka-skaitmenu-atsiradimas\/","title":{"rendered":"PENKTOJI DID\u017dIOJI PAMOKA: SKAITMEN\u0172 ATSIRADIMAS"},"content":{"rendered":"\n

Neprofesionalus vertimas i\u0161 angl\u0173 kalbos (\u0161altinis)<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

Ar pamenate kaip kalb\u0117jome apie \u017emoni\u0173 atsiradim\u0105? Pirmiausia atsirado visata, tada susiformavo \u017eem\u0117. V\u0117liau atsirado gyvyb\u0117 ir, kai viskas buvo paruo\u0161ta, \u017eem\u0117je atsirado pirmieji \u017emon\u0117s. <\/p>\n\n\n\n

Taip pat kalb\u0117jome apie \u017emones ir ra\u0161to kilm\u0119. Kaip mums pasisek\u0117, kad finikie\u010diai padovanojo mums dovan\u0105 – ab\u0117c\u0117l\u0119!<\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien kalb\u0117sime kaip mes ra\u0161ome skai\u010dius. Kaip ir ra\u0161to kilm\u0117s istorija, taip ir \u0161i pamin\u0117s daugyb\u0119 \u017emoni\u0173 ir pasakos apie skirtingus laiko periodus. <\/p>\n\n\n\n

\u0160tai tokia yra istorija apie skaitmenis:<\/p>\n\n\n\n

Nesunku \u012fsivaizduoti, kad kai vyras ir moteris prad\u0117jo kalb\u0117ti vienas su kitu, jie naudojo \u017eod\u017eius, kurie pasak\u0117 daikt\u0173, kuriuos jie naudojo ar jiems reik\u0117jo skai\u010di\u0173. Tie senov\u0117s \u017emon\u0117s tur\u0117jo tok\u012f pat\u012f pokalb\u012f kalb\u0117ti apie skai\u010dius kaip ir mes. Jiems reik\u0117jo \u017einoti kiek netoliese yra gyv\u016bn\u0173 med\u017eioklei. Jiems reik\u0117jo \u017einoti kokio dyd\u017eio tie gyv\u016bnai buvo: kuo didesni gyv\u016bnai, tuo ma\u017eiau j\u0173 sumed\u017eioti reik\u0117jo! Jiems reik\u0117jo \u017einoti kok\u012f kiek\u012f maisto supakuoti ruo\u0161iantis kelionei arba kiek ilgai truks kelion\u0117. Ties\u0105 pasakius, tie, kurie studijavo daug \u017emoni\u0173 grupi\u0173 kalbas, atrado, kad kiekviena kalba tur\u0117jo \u017eod\u017eius, kurie nusako skai\u010dius. \u012edomu, kad vienos kalbos naudoja ,,vienas, du, trys\u201d, o kai kurios ,,tik, keletas\u201d, bet visos kalbos tur\u0117jo savo b\u016bdus i\u0161reik\u0161ti skai\u010dius. Turb\u016bt tai tiesa, kad visi \u017emon\u0117s, nesvabu kada ir kur jie gyveno, turi ka\u017ekok\u012f skai\u010di\u0173 suvokim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

V\u0117lgi, n\u0117ra kaip tiksliai nusakyti kaip apie skai\u010dius i\u0161 tikro kalb\u0117jo senov\u0117s \u017emon\u0117s, bet mes galime \u012fsivaizduoti. Tarkim klausimas ,,kiek bried\u017ei\u0173 tu matei?\u201d. \u017dmogus gal\u0117t\u0173 atsakyti parodydamas kiek\u012f akmenimis, pagaliukais ar pir\u0161tais.  \u017dmon\u0117s savo kasdieniniame gyvenime steb\u0117jo pagrindinius dalykus. Galime b\u016bti tikri, kad \u017emon\u0117s jau nuo sen\u0173 laik\u0173 skai\u010diavo ir naudojo skirtingus b\u016bdus atsiminti ir parodyti daikt\u0173 kiekius. <\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Pana\u0161u, kad \u017emon\u0117s daugyb\u0119 met\u0173 kalb\u0117jo apie skai\u010dius iki kol jiems prireik\u0117 juos u\u017era\u0161yti. Mes jau kalb\u0117jome apie finikie\u010di\u0173 prekybininkus (gyvenusius ka\u017akur 3000 met\u0173 prie\u0161 Krist\u0173), kurie i\u0161rado lengv\u0105 b\u016bd\u0105 u\u017era\u0161yti \u017eod\u017eius. Taip pat tik\u0117tina, kad \u017emon\u0117s kalboje vartojo \u017eod\u017eius skai\u010diams ir toliau skai\u010diavo akmenimis, pagaliukais ar pir\u0161tais, kol sugalvojo \u017eenklus konkretiems skai\u010diams.<\/p>\n\n\n\n

Kada ir kur senov\u0117s \u017emon\u0117s naudojo ra\u0161ytinius \u017eenklus, kuriuos naudojame skai\u010di\u0173 \u017eod\u017eiams? <\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161 5000 met\u0173 tarp dviej\u0173 upi\u0173 gyveno \u0161umerai. J\u0173 \u0161alis vadinosi Mesapotamija. Mes turime \u012fra\u0161us, kad ma\u017edaug prie\u0161 3000 met\u0173 pr. Kr. \u0160umerai mok\u0117jo skaityti, ra\u0161yti ir jie tur\u0117jo skai\u010di\u0173 u\u017era\u0161ymo b\u016bd\u0105. J\u0173 ra\u0161ymo b\u016bdas – dantira\u0161tis (plei\u0161to formos), nes jie naudojo lazd\u0105, kuri\u0105, spausdami \u012f molio lenteles, padarydavo plei\u0161to formos \u017eymes.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Egzistavo ir kita grup\u0117 \u017emoni\u0173, babilonie\u010diai, kurie gyveno \u0161iek tiek v\u0117liau u\u017e \u0161umerus, bet kurie taip pat naudojo dantira\u0161t\u012f. Babilonie\u010diai taip pat gyveno tos pa\u010dios up\u0117s sl\u0117nyje. Jie naudojo tok\u012f ra\u0161ymo b\u016bd\u0105, nes buvo apstu molio, i\u0161 kurio gamino savo molio lenteles. Mes turime i\u0161likusius babilonie\u010di\u0173 skai\u010di\u0173 ra\u0161ymo \u012fra\u0161us d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirmiausia tod\u0117l, kad jie buvo prekybininkai, taigi jie daug u\u017era\u0161in\u0117jo ir saugojo daug \u012fra\u0161\u0173. Antra prie\u017eastis yra ta, kad jie gyveno sausoje, kar\u0161toje pasaulio dalyje. J\u0173 molio lentel\u0117s su u\u017era\u0161ais tvirtai i\u0161d\u017ei\u016bvo kar\u0161toje saul\u0117je ir taip i\u0161silaik\u0117 am\u017eiais. <\/p>\n\n\n\n

Mes taip pat turime \u012fra\u0161\u0173 ir apie egiptie\u010di\u0173, \u017emoni\u0173, kurie gyveno pana\u0161iu laikotarpiu kaip ir babilonie\u010diai ir kurie taip pat buvo prekybininkai, skai\u010di\u0173 ra\u0161ym\u0105. Ar pamenate  kaip kalb\u0117jome apie j\u0173 ra\u0161ym\u0105 paveiksliukais, vadinam\u0105 hieroglifais? \u012edomus dalykas apie egiptie\u010dius yra tas, kad jie tur\u0117jo ypatingus paveiksliukus labai dideliems skai\u010diams. Jie netgi tur\u0117jo paveiksliuk\u0105 ,,milijonui\u201d! Jis atrod\u0117 pana\u0161iai kaip: (pakeliame rankas \u012f vir\u0161\u0173) tai vaizdavo apstulbusi \u017emog\u0173, pana\u0161iai kaip kad tu pasakytum ,,wow\u201d! Galb\u016bt jie buvo labai geri pirkliai. <\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

O dabar apie graikus, kurie gyveno truput\u012f v\u0117liau. Jie naudojo pirm\u0105sias savo skai\u010di\u0173 pavadinim\u0173 raides, kad u\u017era\u0161yt\u0173 skai\u010di\u0173. Pavyzd\u017eiui, Graik\u0173 \u017eodis penkiems yra ,,penta\u201d, taigi penki buvo u\u017era\u0161omi kaip graik\u0173 raid\u0117 pi (para\u0161ome pi simbol\u012f). <\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Rom\u0117nai taip pat naudojo kai kuriuos pirm\u0173j\u0173 raid\u017ei\u0173 simbolius, bet jie i\u0161rado ir kitokius \u017eenklus. Pavyzd\u017eiui, jie ra\u0161\u0117 ,,X\u201d, rei\u0161kiant\u012f,,10\u201d. Galb\u016bt \u017eenklas gim\u0117 i\u0161 abiej\u0173 rank\u0173 nyk\u0161\u010di\u0173 sukry\u017eiavimo. Atkreipkite d\u0117mes\u012f kaip sukry\u017eiuoti nyk\u0161\u010diai atrodo kaip ,,X\u201d. (Parodome). Rom\u0117n\u0173 skai\u010di\u0173 u\u017era\u0161ymo b\u016bdas buvo naudojamas tarp pirkli\u0173 Europoje iki 18 am\u017eiaus. Turb\u016bt d\u0117l to, kad su rom\u0117n\u0173 skai\u010diais sud\u0117ties ir atimties veiksmai buvo labai lengvi, o pirkliai nenor\u0117jo sud\u0117ting\u0173 dalyk\u0173. <\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

\u012edomu, k\u0105 b\u016bt\u0173 verta pa\u017eym\u0117ti yra tai, kad babilonie\u010diai, egiptie\u010diai, graikai ir rom\u0117nai naudojo t\u0105 pat\u012f simbol\u012f skai\u010diui ,,1\u201d. Beveik taip pat kaip ir mes: <\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Atsiminkite, kad \u0161i istorija pasakoja kada ir kur atsirado skai\u010di\u0173 simboliai, kuriuos mes naudojame. Taigi, o kas \u017einoma apie likusius skai\u010dius, kuriuos j\u016bs apved\u017eiojate \u0161iurk\u0161\u010di\u0173j\u0173 raid\u017ei\u0173 lentel\u0117se? <\/p>\n\n\n\n

Pirmieji \u012fra\u0161ai, atitinkantys m\u016bs\u0173 skai\u010di\u0173 ra\u0161yb\u0105, buvo rasti Indijoje, naudoti ind\u0173. \u017denklai buvo rasti daugiau nei prie\u0161 2000 met\u0173 i\u0161rai\u017eyti urv\u0173 sienose! N\u0117 vienas i\u0161 t\u0173 \u017eenkl\u0173 nebuvo ,,Nulis\u201d (\u012fra\u0161ai rodo, kad indai \u017eenkl\u0105 nuliui i\u0161rado po 1000 met\u0173). <\/p>\n\n\n\n

Klausimas: kaip tie simboliai atkeliavo pas mus i\u0161 Indijos? Mes \u017einome, kad \u017emon\u0117s i\u0161 Indijos vyst\u0117 prekyb\u0105 su \u017emon\u0117mis i\u0161 Arabijos. Pirkliai, kurie atkeliavo i\u0161 Indijos atsive\u017e\u0117 ir savo skai\u010di\u0173 u\u017era\u0161ymo b\u016bd\u0105. Bet \u017emon\u0117ms, gyvenantiems Arabijoje, nereik\u0117jo naujo b\u016bdo u\u017era\u0161yti skai\u010dius. Jie jau tur\u0117jo savo, kuriame buvo ir skai\u010dius ,,nulis\u201d. Kod\u0117l jie tur\u0117t\u0173 keisti savo b\u016bd\u0105, kuris jiems puikiai veik\u0117? Nepaisant to, vienas arab\u0173 mokslininkas man\u0117, kad Ind\u0173 b\u016bdas u\u017era\u0161yti skai\u010dius buvo sumanus ir naudingas. Jis para\u0161\u0117 ma\u017e\u0105 knygel\u0119 apie ind\u0173 skaitmen\u0173 ra\u0161ym\u0105, kuri prie\u0161 1000 met\u0173 atrado savo keli\u0105 \u012f Europ\u0105. Mes tai \u017einome, nes i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 simboli\u0173 atsirado ra\u0161yba Europoje, 976 m. rankra\u0161\u010diu para\u0161ytame dokumente. Kadangi knyga atkeliavo i\u0161 Arabijos, simboliai buvo vadinami arab\u0173 skaitmenimis.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Egzistuoja \u012fra\u0161ai, kad tie lenkti arabi\u0161ki skaitmenys daugybe met\u0173 buvo kopijuojami ranka. Pirkliai naudojo rom\u0117ni\u0161kus skai\u010dius galb\u016bt tod\u0117l, kad jie buvo tiesiomis linijomis ir tod\u0117l buvo ma\u017ea klaid\u0173 tikimyb\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Buvo ir kita rom\u0117ni\u0161k\u0173 skai\u010di\u0173, kurie dar netur\u0117jo ,,nulio\u201d,  naudojimo prie\u017eastis. <\/p>\n\n\n\n

Prekybininkai pridedant ir atimant naudojo skai\u010diavimo r\u0117melius, tod\u0117l jiems nereik\u0117jo \u201enulio\u201c. ,,Nulis\u201d tiesiog rei\u0161k\u0117, kad ant skai\u010diavimo r\u0117melio nebuvo n\u0117 vieno karuoliuko. Laikas b\u0117go, buvo u\u017era\u0161oma daugiau ir daugiau \u012fra\u0161\u0173, tad ,,nulis\u201d tapo reikalimgas. Jeigu ,,1\u201d rei\u0161k\u0117 vienas, tai kaip prekybininkams pasakyti vienas \u0161imtas ar vienas t\u016bkstantis, ar dar daugiau? <\/p>\n\n\n\n

Europoje atsiradus spausdinimo ma\u0161in\u0117l\u0117ms (apie 1450 m.) spausdintuose \u012fra\u0161uose buvo ma\u017eesn\u0117 klaid\u0173 tikimyb\u0117. ,,Nulis\u201d leido u\u017era\u0161yti bet kok\u012f skai\u010di\u0173 ir b\u016bti tikriems k\u0105 skai\u010dius rei\u0161k\u0117. Po to europie\u010diai prad\u0117jo naudoti arabi\u0161kus skaitmenis. Yra 1442 m. rankra\u0161tinis dokumentas, kuriame skaitmenys u\u017era\u0161yti beveik taip pat, kaip ir mes ra\u0161ome juos. <\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Nuo to laiko skaitmen\u0173 simboliai labai nepasikeit\u0117. <\/p>\n\n\n\n

\u0160tai tokia istorija kaip skaitmen\u0173 ra\u0161ymas atkeliavo pas mus. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Neprofesionalus vertimas i\u0161 angl\u0173 kalbos (\u0161altinis) Ar pamenate kaip kalb\u0117jome apie \u017emoni\u0173 atsiradim\u0105? Pirmiausia atsirado visata, tada susiformavo \u017eem\u0117. V\u0117liau atsirado gyvyb\u0117 ir, kai viskas buvo paruo\u0161ta, \u017eem\u0117je atsirado pirmieji \u017emon\u0117s.  Taip pat kalb\u0117jome apie \u017emones ir ra\u0161to kilm\u0119. Kaip mums pasisek\u0117, kad finikie\u010diai padovanojo mums dovan\u0105 – ab\u0117c\u0117l\u0119! \u0160iandien kalb\u0117sime kaip mes ra\u0161ome skai\u010dius. […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_uag_custom_page_level_css":"","site-sidebar-layout":"default","site-content-layout":"default","ast-site-content-layout":"default","site-content-style":"default","site-sidebar-style":"default","ast-global-header-display":"","ast-banner-title-visibility":"","ast-main-header-display":"","ast-hfb-above-header-display":"","ast-hfb-below-header-display":"","ast-hfb-mobile-header-display":"","site-post-title":"","ast-breadcrumbs-content":"","ast-featured-img":"","footer-sml-layout":"","ast-disable-related-posts":"","theme-transparent-header-meta":"default","adv-header-id-meta":"","stick-header-meta":"","header-above-stick-meta":"","header-main-stick-meta":"","header-below-stick-meta":"","astra-migrate-meta-layouts":"default","ast-page-background-enabled":"default","ast-page-background-meta":{"desktop":{"background-color":"var(--ast-global-color-4)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}},"ast-content-background-meta":{"desktop":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}},"footnotes":""},"class_list":["post-9053","page","type-page","status-publish","hentry"],"uagb_featured_image_src":{"full":false,"thumbnail":false,"medium":false,"medium_large":false,"large":false,"1536x1536":false,"2048x2048":false},"uagb_author_info":{"display_name":"iMami","author_link":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/author\/roberta-rumbutienegmail-com\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Neprofesionalus vertimas i\u0161 angl\u0173 kalbos (\u0161altinis) Ar pamenate kaip kalb\u0117jome apie \u017emoni\u0173 atsiradim\u0105? Pirmiausia atsirado visata, tada susiformavo \u017eem\u0117. V\u0117liau atsirado gyvyb\u0117 ir, kai viskas buvo paruo\u0161ta, \u017eem\u0117je atsirado pirmieji \u017emon\u0117s.  Taip pat kalb\u0117jome apie \u017emones ir ra\u0161to kilm\u0119. Kaip mums pasisek\u0117, kad finikie\u010diai padovanojo mums dovan\u0105 – ab\u0117c\u0117l\u0119! \u0160iandien kalb\u0117sime kaip mes ra\u0161ome skai\u010dius.…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/9053","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9053"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/9053\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9092,"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/9053\/revisions\/9092"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ugdymasirauklejimas.lt\/home\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9053"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}