Reggio Emilia filosofija | pedagogika

Vaikas su savo energija, smalsumu, vaizduote – yra pats kūrėjas, savo asmenybės konstruotojas.

Reggio Emilia pedagogika

Reggio Emilia yra miestas šiaurės Italijoje, kur po Antrojo pasaulinio karo mokytojai, tėvai ir vaikai susibūrė ir pradėjo kartu kurti visuomenę. Taip jie sukūrė pavyzdinę valstybinių darželių sistemą.

„Reggio“ programos orientuotos į šeimą ir skirtos vaikams iki 6 metų. Skirtingai nei Montessori, Reggio Emilia nėra visavertė metodika, turinti tam tikras technikas, mokytojų atestaciją ir švietimo įstaigų akreditaciją. Reggio Emilia pedagogikos mokytojai pasakoja apie savo patirtį, kuri yra paskata apmąstyti tikrąją vaiko prigimtį, perimti bendraminčių patirtį.

Reggio Emilia pedagogika nėra naujoviškas modelis ar pamiršta teorija. Teisingiau tai apibūdinti kaip visiškai kitokio požiūrio į vaikus ir jų auklėjimo patirtį. Šio požiūrio įkūrėjas ir teoretikas buvo italas Loris Malaguzzi, vėliau jis taip pat parengė edukacines programas „Reggio Emilia“. Savo idėjos pagrindą jis padėjo tobulinti didiesiems pasaulio mokytojams – Piaget, Dewey, Vygotsky, Steiner, Bruner.

Aplinka Reggio Emilia pedagogikoje vaidina trečiojo auklėtojo vaidmenį ir maksimalus dėmesys skiriamas vaikų jausmams ir emocijoms. Ruošiant užsiėmimų programas atsižvelgiama į vaikų interesus ir visa, kas yra vaiko kūrybiškumo ar jo sąveikos su kitais rezultatas, užfiksuojama nuotraukoje, vaizdo ar garso įraše. Remiantis Reggio Emilia pedagogika, vaikai suvokiami kaip rečiausi ir unikaliausi subjektai, kuriuose be galo didelis mokymosi potencialas. Iš tiesų, intelekto ir kūrybinis potencialas ankstyvoje vaikystėje turi neįkainojamą asmenybės formavimo galimybę. Aplinkoje, kurioje įgyvendinami Reggio Emilia principai, vaikams nesuteikiamos paruoštos žinios, bet jiems leidžiama mokytis savarankiškai, tik vadovaujant jiems teisinga linkme.

Remiantis Reggio Emilia metodologiniais principais, su vaiku reikia elgtis pagarbiai, kaip su bet kokiu suaugusiuoju, suteikti jam daug saviraiškos ir realizacijos galimybių.

„Reggio“ aplinkoje yra visko, ko reikia vaiko saviraiškai, pirmiausia tai medžiagos ir įrankiai: viela, molis, medis, gipsas, dažai ir įvairių rūšių popierius, taip pat varžtai, šlifavimo popierius, pjūklai, šepečiai, žirklės.

Loris Malaguzzi daugelį metų vadovavęs „Reggio Emilia“ miesto darželiams, siekė surišti vaiką, jo šeimą ir jo palydovus – tai, kas paprastai buvo atskiriama darželiuose. Pagrindinė „Reggio“ pedagogikos pozicija yra vaiko teisė į auklėjimą ir išsilavinimą, nepriklausomai nuo jo fizinių duomenų, socialinės ir socialinės padėties.

Projektinis darbas vaidina pagrindinį vaidmenį „Reggio” pedagogikoje. Dažnai projektai gimsta žaidimuose ir pokalbiuose ir yra pagrįsti tikraisiais vaikų interesais. Projektų temos kyla iš kasdienio vaiko patyrimo, pavyzdžiui: šešėliai, lietus, miestas. Vienas projektas gali trukti nuo kelių valandų iki visų metų. Svarbus yra pats procesas, o ne galutinis produktas. Dar labai svarbu vykstančio proceso dokumentavimas.

Ugdymui, savęs suvokimui, bendravimui ir eksperimentavimui reikalingos sąlygos. Todėl „trečiasis ugdymo pedagogas“ yra laikomos darželio patalpos. Jos suteikia vaikams saugumo jausmą ir kartu ragina veikti. Ypač būdingi įvairių formų veidrodžiai, persirengimo kambariai, šešėlių teatras, pašto dėžutės, projektoriai ir šviesos staliukai. Tai išprovokuoja vaikus pažinti save, išbandyti save kituose vaidmenyse, užmegzti ryšį, tyrinėti daiktų ir reiškinių pasaulį, tikrąją jų struktūrą.

Kaip organizuoti užsiėmimus?

Reggio Emilia įkvėpta veikla tai tyrinėjimai ir atradimai, naudojant savo pojūčius, užduodant klausimus, išbandant teorijas, sudarant planus ir giliai galvojant.

Vaikai dienos bėgyje užduoda daug klausimų, tai ir yra pagrindas planuojant bet kurią veiklą. Stebiu, fiksuoju ir net užsirašinėju kokie dalykai, reiškiniai, objektai domina vaiką.

Dažnai vaikai klausia tiesiogiai: ,,Kaip juda sraigė?” arba jie gali pasakyti kaip faktą: ,,Mama, žiūrėk! Ta sraigė juda!”. Arba tiesiog pastebėjus, kad vaikai stebi sraiges, panaudoti šį susidomėjimą užsiėmimui formuoti. 

Šis susidomėjimas – tai mano ,,kabliukas”, galimybė naujai patirčiai, kuri bus lydima vaikų noro. 

Sekantis žingsnis – išsiaiškinti kiek vaikai jau žino apie tyrinėjamą dalyką. Priklausomai nuo jų amžiaus, galima atlikti „minčių lietų“, kur aptarsime tai, ką žinome, ir sudarysime minčių žemėlapį. Mažesniems vaikams tai, ką jie supranta, tikriausiai paaiškės žaidžiant, piešiant ir tapant. Šiame etape galvodama ką vaikas norėtų sužinoti ir ką jau žino, galiu pradėti planuoti užsiėmimus. 

Užsiėmimas gali būti kaip naujų dalykų stebėjimas, aptarimas. Arba jutiminis/ sensorinis tyrinėjimas. Dar viena rūšis – naujų meno medźiagų tyrinėjimas. O gal atradimų išvyka gamtoje. 

PRIEMONĖS

Dabar jau galima suruošti reiklingas priemones. Ko reikės, priklausys nuo pasirinkto užsiėmimo. Jeigu tai kažkas realaus (kaiminystėje ar parke), tada organizuojame išvykas į lauką, kad galėtume tyrinėti tikrus dalykus. 

EKSPOZICIJA (PROVOKACIJA)

Reggio Emilia pedagogijoje naudojama kiek įmanoma daugiau natūralių medžiagų. Gamtos dovanos ne tik parrauklios akims, bet savo tekstūra, kvapais, spalvomis sužadina gilesnius pojūčius. Tai konkorežiai, akmenukai, pagaliukai, gilės, plunksnos ir viskas, ką randame gamtoje. 

Dar viena svarbi taisyklė – estetika. Ruošiant užsiėmimus labai svarbu, kad ekspozicija būtų estetiška. Jeigu naudosime meno priemones – tai jos turėtų būti kokybiškos. Tai parodo pagarbą mažiesiems kūrėjams. 

Reggio Emilia pedagogikoje naudojamas įrankis – provokacija, kuri išprovokuoja veikti, tyrinėti, bandyti, daryti ir pan.

Paprastai tariant, provokacijos – provokuoja! Jos provokuoja mintis, aptarimus, klausimus, susidomėjimą, kūrybiškumą ir įvairias idėjas. Jos taip pat praplėčia, pagilina mintis, projektą, idėją, žinias ir susidomėjimą.

Provokacijos gali būti pateiktos įvairiomis formomis. 

Tai gali būti:

  • įdomi knyga, fotografija ar paveiksliukas;

  • natūralios gamtos medžiagos;

  • seni daiktai, medžiagos pateiktos nauju būdu;

  • kažkas įdomaus, ką turi vaikai;

  • įvairūs daiktai (pvz.: magnetai, žemėlapiai);

  • klausimai (iš visų sričių. Pvz.: kas yra gravitacija?);

  • šventės, įvykiai (prezentacijos ir pan.).

Dar svarbu apgalvoti apie darbo, mokymosi vietą. Priklausomai nuo to, ko reikalauja pats užsiėmimas. Tada atitinkamai organizuojame priemones toje erdvėje. Stengiames kiekvieną kartą atrasti vis kitokį būdą pateikti priemones ar provokacijos ekspoziciją. 

VEIDRODŽIAI

Galiausiai veidrodžiai. Klausiame savęs ar veidrodžio pagalba galima pagerinti užsiėmimo kokybę? Ar yra koks nors veiklos aspektas, kurį būtų naudinga pamatyti iš kitos perspektyvos?

Pavyzdžiui, nudojant veidrodį su medinėmis kaladėlėmis galima pamatyti jų priekinę pusę, skatinant vaiką kurti daugiau trijų dimensijų statinius.

Arba tapant ar piešiant, puikiai matosi ant veidrodžio padėto daikto apatinė dalis, atspindi šviesa ir spalva.

Veidrodžius galima naudoti kaip darbinį paviršių dirbant su “loose parts”.  Arba kaip paviršių dažymui ir kitiems jutiminiams tyrinėjimams, pavyzdžiui, moliui, skutimosi kremui, smėliui ar druskai.

Veidrodžiai taip pat atspindi šviesą, sukuria erdvės pojūtį bei puikiai stimukiuoja norą pažinti savo kūną. 

ŠVIESOS STALAS

Šviesos stalas – viena iš Reggio Emilia pedagogikoje naudojamų priemonių kūrybai, pažinimui ir žaidimui. Visa kas yra kitaip nei mūsų kasdieniame gyvenime – mus traukia. Taip yra ir su šviesa, ji nuramina, pritraukia dėmesį, stimuliuoja protinę veiklą, pabudina smalsumą, padeda vaikams susikoncentruoti. Tie patys dalykai ant šviesos stalo atrodo visai kitaip. Paprastai staliukai būna sukurti žaidimui smėliu, piešti, naudoti skaidrias figūras, įvairius objektus. Labai daug papildomų pojūčių ir atradimų duoda veidrodis, pastatytas priešais vaiką. Nuo staliuko atsispindintis vaizdas sukuria tarsi dar vieną dimensiją!

Literatūra

“The hundred languages of children” – knyga apie pedagogikos filosofiją, istoriją bei idėjas. Apie teoriją ir praktiką. 

”In the spirit of the studio” – atskleidė kūrybinės erdvės savo kasdieniniame mokymosi svarbą…

Ši knyga padėjo susidaryti bendrą pedagogikos vaizdą, kaip veikia Reggio įkvėpti darželiai, kas yra vaiko lydimas mokymasis ir pan.

Kaip metodinė knyga, naudojama vaikų susipažinimui su pagrindinėmis meno išraiškos priemonėmis – “The language of Art”. 

Mylintiems vizualius vaizdus, ”Loose parts” knyga labai patiktų. Joje pateikiama daug pavyzdžių kaip panaudoti Reggio Emilia pedagogikoje dažnai naudojamas “loose parts” (,,palaidos” dalys/ daiktai). Kas tai, kaip naudojama, viskas joje.

Yra keletas leidimų.

Iš asmeninės patirties...

Džiaugiuosi, kad Reggio Emilia pedagogika pateko į mano akiratį gan anksti. Sūnui nebuvo dviejų metų, tad turėjau laiko pasiruošti, ekperimentuoti, o jau suėjus dviems – pradėjome sistemingai pritaikyti kūrybinius užsiėmimus. Sakydama „kūrybinius“ neturiu galvoje tik piešimą, tapymą ir kitas teplionės. Ši filosofija padėjo atrasti būdus kaip bendradarbiauti su vaiku, kaip jam suteikti pakankamai laisvės, kaip formuoti aplinką, kuri leistų drąsiai atsiskleisti, tyrinėti. Reggio naudoja daug provokacijų, projektine veikla paremtų užsiėmimų – visa tai formuoja vaike mokslinį priėjimą prie įvairių dalykų. Dukrai tik primieji žingsniai šiuo keliu, tačiau nujaučiu, kad nusimato šaunūs metai!

KLEVO LAPŲ DEKORACIJA

Norisi man įvairiais būdais rasti namuose erdvės vaikų darbams eksponuoti. Matau, kaip tai įkvėpia vaikus ne tik pasitikėti savimi, bet...

DRIP TAPYBA | LAŠINAMASIS MENAS

Įsivaizduokite didelę, tuščią drobę. Prie jos stovintis žmogus rankoje laiko teptuką, bet vietoje tradicinių potėpių jis ima lašinti dažus –...

DEKORUOJAME AKMENUKUS

Akriliniai markeriai ir akmenukai. Šiandien poilsiui pasirinkome akmenukų dekoravimą. Įsitraukė net mažiausias. Ačiū močiutei, žinojo ko parvešt lauktuvių iš Turkijos...