Prieš ketverius pradėjome ugdymo šeimoje (neskaitant ugdymo nuo 2 metų iki priešmokyklinio amžiaus :)) kelią su sūnumi. Kadangi namuose kasdien mokėmės nuo pat jo dvejų metų, didelio pasikeitimo nepajutome. Gal tik vienas, bet esminis – atsirado psichologinis laisvės apribojimo jausmas, jaudulys prieš susitikimus su mokykla ir panašiai.
Šį įrašą pavadinau „Antrasis ratas“, nes šiais metais mūsų šeimoje – naujas etapas: dukra tapo priešmokyklinuke. Natūraliai kyla noras palyginti, kaip sekasi jai, o gal tiesiog apžvelgti metus ir pasidalinti savo įžvalgomis.
Tie, kas skaito mano įrašus nuo praeitų metų, turbūt jau pastebėjo mano susižavėjimą Charlotte Mason ugdymo metodika. Būtent ji ir atnešė didžiausius pokyčius. Esu iš tų žmonių, kurie turi viską išbandyti iki galo, kad galėtų objektyviai nuspręsti – veikia tai ar ne. Kiek leidžia mūsų Lietuvoje galiojantys įstatymai, tiek bandau taikyti CM metodą tiek trečiokui, tiek priešmokyklinukei.
KAIP IR IŠ KO MOKOMĖS
Tikiu, kad pasitikėjimas savimi ir laisvė atsiranda tada, kai žinai, ką darai. Su sūnumi mes tikrai mokėmės įdomiai – turėjome įvairiausių projektų, bet tai buvo jo vidinis pašaukimas. Žinoma, teko ieškoti būdų, kaip integruoti užduočių knygas, nes mokykla visgi norėjo, kad sektume kartu su klase. Tokios frazės kaip „mes ugdomės be vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių“ ten niekas nebūtų supratęs. Todėl ilgai su šia mokykla nelikome – norėjosi truputėlio lankstumo 🙂
Su dukra rinkausi kitokį kelią – nors jai nuo mažumės patinka atlikti užduotėles raštu, bet kasdienis prisėdimas tapo nuobodus mums abiem. Labai greitai pasijuto, kad pasąmoningai norėjosi parodyti vaikui, ką daryti, o pačiai – ruošti kitas veiklas. Tačiau tai nepasiteisino. Mums abiem greitai baigėsi „kuras“, atšalo ryšys, vaikas ėmė maištauti kitose srityse.
Tad vakarais, plaudama indus, perklausiau nemažai Simply Charlotte Mason tinklalaidžių, atsinaujinau ir (nenustebau) suvokiau, kad vėl esame pasiglemžtos standartinio, vadovėlinio debesies. Vietoj gilių, praktinių pamokų viskas tapo greita, paviršutiniška, trumpalaikė. Gerai, kad tai truko tik pirmus kelis mėnesius.
Grįžau prie senojo principo – dokumentacijos. Pradėjau fiksuoti, kokios temos domina dukrą ir vaikus apskritai, kas „tvyro ore“ namuose. Kartais tiesiog susėdame ir pasikalbame: kokių naujų įgūdžių norėtume įgyti, kas mus vargina, kas domina, ir pan. Tokie pokalbiai padeda man suprasti, kokiame pasaulyje gyvena vaikai, ir atitinkamai parinkti priemones, kurios užpildytų jų poreikius, bet kartu ir nukreiptų link temų, kurias to amžiaus moksleivis turėtų pažinti.
Be to, kas geriau jaučia savo vaiką, jei ne mama? Mama visada stebi – kaip vaikai sako – „trečiąja akimi“. Tai taip natūralu. Jeigu matau, kad interesų laukas šiuo metu yra apie augalus, mes kalbamės, skaitome, žiūrime, stebime augalus. Beto, į pagalbą pasitelkiu priemones, kurias vaikas gali liesti, improvizuoti ir pan. Kas ir yra būdinga šiame amžiuje – patyriminis būdas pažinti idėjas.
Šiais metais mums dar gan efektyvus laikas (auginu tris vaikus) – kelionės į būrelius. Su dukra jų metu apkalbame labai daug gamtos, pilietiškumo temų. Kartais net keičiame ėjimo trajektoriją, kad pamatytume kažką naujo. Juk tiek daug galima aptarti lauke!
- Saulė ir mėnulis (diena, naktis, kalendorius, savaitės dienos, laiko sąvoka)
- Žvaigždės (visata, saulės sistema, planetos, spalvos, simbolizmas)
- Kelio ženklai ir žymėjimai (saugus eismas, taisyklės, įstatymai, Lietuvos valstybė, kas yra šalis, miestas, gatvės, namų numeracija ir pan.)
- Žmonės (apranga, socialiniai sluoksniai, saugumas, elgesys viešumoje, higiena, namai)
- Transportas (spalvos, formos, modeliai, vertybės, taisyklės)
- Gamtos pasaulis (medžiai, augalai, miesto planavimas, metų kaita)
Ir tai tik dalis to, ką spėjome aptarti per pusmetį vien keliaudamos! O namuose dukra randa šias idėjas įvairiose knygose.
Žemiau pateikiu skiltis pagal mokomąjį dalyką, nors dauguma jų persipina, bet viestiek, tikiuosi rasite naudingos informacijos.
KALBINIS UGDYMAS
SKAITYMO IR RAŠYMO PAGRINDAI
Kiek pamenu, kai lankydavomės konsultacijose su mokytoja, pagrindiniai klausimai būdavo: Kokias raides rašote? Ar skaitote? Atrodė, jog tai – pagrindinis ir svarbiausias dalykas. Žinoma, tai svarbu, bet tikrai ne žingeidumo, pažinimo ir tyrinėjimo kaina. Jeigu kasdienis prisėdimas ir monotoniškas užduočių lapų pildymas tampa vaiko tobulėjimo stabdžiu, manau, jog kažkas ne taip.
Su sūnumi nuo mažų dienų dirbome ties žodyno kūrimu (paveikslėlis–tekstas principu). Namuose buvo priemonių su raidėmis, bet nesistengiau jo spausti (iki tol, kol priešmokyklinėje klasėje tai tapo privaloma). Su dukra taip pat nuo mažumės dirbome su žodynu per korteles, nuotraukas, knygas, audio pasakas ir pan. Kasdieniai trumpi prisėdimai suformavo tam tikrus įgūdžius ir įprotį – kad kasdien turime pasistūmėti truputį toliau negu buvome vakar.
Sąmoningai nusprendžiau minimaliai įsigyti keletą tikrai papildomam darbui tinkamų pratybų (kurių nereikėtų skubėti atlikti kasdien), o visą pagrindinį darbą palikti Charlotte Mason metodui – perrašymui bei atpasakojimui. Man atrodo, jog pats svarbiausias dalykas yra vaikui parodyti naujus dalykus, leisti juos patirti kaip teigiamą patirtį, ir tuomet jų įgimtas noras viską pažinti priima tai atvira širdimi.
Kai nustoji vaiką spausti, reikalauti vien todėl, kad kažkam reikia, kad vaikas privalo skaityti, ar kad nori kažkam įrodyti, – tada vaikui kyla priešinga reakcija. Jis viską atmeta, nes jaučia tavo ketinimą. Tai esminis dalykas prieš kiekvieną pamokėlę ar pokalbį – pasitikrinti, kur šiandien dedame akcentą: į gerus vaiko rezultatus ar į kokybišką procesą, siekiant tų rezultatų.
Grįžtant prie skaitymo – apie tai jau rašiau:
MOKOMĖS SKAITYTI | PRAKTINIAI PATARIMAI
KELETAS NAUDOTŲ PRIEMONIŲ
Daiva Mačiūnaitė, Dalia Šukienė. Aš jau rašau
Paprasta, bet labai gerai garsų analizei, fonetinei kalbai, skaitymui. Rekomendavo logopedė ir tikrai pasiteisino tiek su sūnumi, tiek su dukra.
Montessori lietuviškas raidynas.
Apie jį plačiau: https://ugdymasirauklejimas.lt/home/montessori-abecele-dailyrastis/
Keletas mamų paprašė pagaminti ir joms, tad dalinuosi žinia, kad galimas raidyno užsakymas, daugiau informacijos susisiekite facebook paskyroje: https://www.facebook.com/ugdymasauklejimas
Naudojame kaip pasiruošimą ateičiai, nes rašytinės raidės truputį iššūkis 🙂 Bet darbas su jomis, bendras bandymas tarti garsus, jungti – visa tai padaro mokymasi kitokį, negu tik vedžioti linijas ant lapo.
Mes linijas dažniausiai vedžiojame smėlyje 🙂
Nors turime ir tokią lentelę, bet nepasiteisino taip, kaip tikėjausi. Dabar trimetis ja užsiima 🙂
Pažinčiai su raidžių struktūra pagelbėjo šios priemonės, spausdinome patys (turiu kelis rinkinius nenaudojamus, jeigu domina – susisiekite https://www.facebook.com/ugdymasauklejimas
Dar spintoje savo eilės laukia šiurkščiosios raidės, po kol kas laviname pirštų pagalvėles 🙂
ŠIURKŠČIOSIOS RAIDĖS
Pieštukas, knyga ir sąsiuvinys – dažniausiai naudojamos priemonės 🙂 Skaitome, perrašome po keletą žodžių ar sakinių. Stengiamės išlaikyti raidžių formas. Pradėti galima nuo šios ,,Raidžių namučiai”:
Gal priešmokyklinukai jau ir per dideli, bet mums visiems labai patinka knyga ,,Įgarsinta linksmoji ABC” (vaikai net tekstus su ja rašo (greit spaudinėdami raidžių mygtukus) arba kuria istorijas (smagus knygelės įgarsinimas sužadina idėjas)).
Namuose vis kuriame savo priemones kurti istorijas, žaisti teatrą ir pan. Mergaitėms tai ypatingai patinka :)))
GERIAUSIA PRIEMONĖ – BROLIS IR SESĖ
Mūsų atveju taip nutiko, kad vyriausias sūnus ugdo dukrą, o ji – mažiausią. Jų seklių ir kitokie žaidimai skatina ją skaityti, koduoti informaciją, rašyti. Kai turi tokį didelį poreikį – tai lengva mamai jį užpildyti per mūsų trumpas pamokėles :)))
SAVARANKIŠKAM SKAITYMUI
Keletas knygelių, kurias įveikė savarankiškai ir su susidomėjimu: ,,Ką prarijo Bobas?”, ,,Kur mano meškis?”, serija ,,Katinas Juodis” ir ,,Meška ir Žąsis”. Didelis noras pačiai skaityti knygas padėjo imti ir smulkesnių raidelių knygas (pvz.: ,,Auksinis narvelis”, ,,Plėšikas Hocenplocas” ar kitokias pažintines knygas).
Kurį laiką padėjo virtualios užduotys. Tačiau su laiku pamačiau, kad tai tapo arba galimybė pabūti prie ekrano (kas sumažino domėjimasi gyvomis veiklomis) arba per lengvas monotoniškas veiksmas (matyt, kad jau dukra pasiekė tą lygį ir nebebuvo jokio iššūkio). Bet kaip pagalbinės priemonės galėtų būti:
www.eduka.lt (mokykla mums priskyrė užduotis priešmokyklinukams);
www.emokykla.lt (pagalbinės mokymosi priemonės);
Ai, gal išskirčiau programėlę telefone – Khan academy kids. Nemokama, be reklamų ir nemažai turinti medžiagos. Skaitome knygeles angliškai, yra loginiai pratimai, raidės, žodžiai ir pan. Toks pagrindas anglų kalbos mokymuisi.
Sunku prisiminti viską, ką naudojame šį pusmetį, bet manau, pagrindinius šaltinius ir priemones pasidalinau.
MATEMATINIS UGDYMAS
Matematiką mokomės tik naudojant įvairias pagalbines priemones. Skaičiavimui labai pasiteisino mintinis skaičiavimas (kaip darydavo C. Mason).
PRIEMONĖS
Numicon
Numicon – tai spalvotos plastikinės formelės su skylutėmis, atitinkančiomis skaičius nuo 1 iki 10. Jos padeda vaikams vizualiai ir taktiliškai suvokti skaičių dydį, tvarką, santykius bei pagrindines matematikos sąvokas.
Šios priemonės ypač tinka 4–7 metų vaikams ir yra naudingos mokantis:
- Skaičiavimo
- Skaičių sudėties ir atimties
- Lyginimo
- Modeliavimo, dėsningumų atpažinimo
Numicon skatina mokymąsi per žaidimą ir patyrimą, todėl dažnai naudojamas tiek darželiuose, tiek ugdymui namuose. Puikiai tinka ir vaikams, turintiems skirtingus mokymosi stilius ar specialiųjų poreikių.
Vienos labiausiai naudojamų priemonių. Neturiu pilnos komplektacijos, pirkome tik šias:
Papildomai sūnui buvau pirkusi pratybų sąsiuvinius, be vadovėlio jie tokie abstraktūs gal kiek, bet užduotis kūrybiškos (ne visos), tad naudoju kaip papildomą priemonę. Tačiau vaikams su vaizduote – ir pačios priemonės labai sužadina naujas idėjas. O kai jos baigiasi – užtenka keletos provokuojančių klausimų. Su sūnumi šios priemonės pagelbėjo tiek pirmoje, tiek antroje klasėje. Tas vizualus gebėjimas suvokti skaičių ir kiekį neįkainojamas pagrindas ateities skaičiavimams.
LOGICO – mokymosi lentelė mąstymui, žaidimui ir savarankiškumui ugdyti
LOGICO – tai spalvotų mygtukų lentelė, kuri naudojama kartu su specialiais užduočių lapais. Vaikas sprendžia užduotis, stumdydamas mygtukus prie teisingų atsakymų. Lentelė skatina loginį mąstymą, koncentraciją, dėmesį, smulkiąją motoriką bei savarankišką mokymąsi.
Yra keli LOGICO tipai pagal amžių:
- LOGICO Primo – vaikams nuo 3 iki 6 metų
- LOGICO Piccolo – vaikams nuo 5 iki 10 metų
Užduotys gali būti įvairių sričių – matematika, kalba, pažinimas, aplinka, net emocinis intelektas.
LOGICO ypač patrauklus tuo, kad leidžia vaikui mokytis be streso – čia nėra vertinimų, o atsakymus galima pasitikrinti pačiam.
Gavome dovanų Primo versiją ir esu patenkinta. Šią priemonę dažniausiai imamės į keliones. Daug įdomių užduočių, kai kurios lengvesnės, kai kurios priverčia pagalvoti. Kadangi auginame ir trimetį, dažnu atveju ši priemonė apjungia vaikus 🙂
FROEBEL DOVANOS (Froebel Gifts)
Tai specialūs edukaciniai rinkiniai, sukurti pedagogikos pradininko Frydricho Fröbelio. Jie skirti lavinti vaikų mąstymą, kūrybiškumą, motoriką ir supratimą apie formas, erdvę bei santykius tarp objektų. Kiekviena „dovana“ – tai paprasti, bet kruopščiai apgalvoti objektai (kubeliai, rutuliukai, lazdelės ir kt.), kurie ugdo žaidimu grįstą mokymąsi ir padeda vaikui pažinti pasaulį per pojūčius ir veiklą.
Turiu keletą rinkinių dar nuo tada, kai vyriausiam sūnui buvo 3 metai. Labai pasiteisino tame amžiaus tarpsnyje, kai vaikas mokosi naudodamas įvairias lavinančias manipuliacines priemones.
MONTESSORI PRIEMONĖS
Dukrai nuo mažumės tiko brolio naudotos Marijos Montessori priemonės, dauguma gaminau pati, stengiausi išlaikyti kiek įmanoma artimus principus Marijos metodui.
Binominis ir trinominis kubai (Montessori priemonės). Tai Montessori ugdymo metodo priemonės, skirtos lavinti vaiko dėmesio koncentraciją, loginį ir erdvinį mąstymą.
🔷 Binominis kubas – tai spalvotų kubelių rinkinys (raudoni, mėlyni, juodi), kurie sudėliojami į tikslią formą. Vaikas mokosi pastebėti spalvų, formų ir dydžių ryšius, ruošiasi būsimiems matematikos ir algebros supratimams.
🔶 Trinominis kubas – tai sudėtingesnis variantas (papildomi geltoni kubeliai), kuriame atsiranda dar daugiau elementų. Jis lavina kantrybę, tikslumą ir padeda vaikui „mąstyti trimatėje erdvėje“.
Šios dėžutės atrodo kaip galvosūkiai, tačiau vaikas žaisdamas mokosi labai gilių dalykų – tvarkos, struktūros, problemų sprendimo. Tai puikus būdas 6 metų vaikui žaisti ir mokytis vienu metu.
Montessori metaliniai įdėklai (Metal Insets). Tai spalvoti, geometrinių formų trafaretai, pagaminti iš metalo. Jie skirti lavinti smulkiąją motoriką, rankos raumenis, akių-rankos koordinaciją ir pasiruošimą rašymui. Bet mes naudojome ir pažinčiai su geometrinėmis formomis.
Kiekvienas įdėklas susideda iš rėmelio ir išimamos formos (kvadrato, apskritimo, trapecijos, ovalo ir kt.), kurią vaikas apvedžioja pieštuku. Vėliau galima papildyti piešinį raštais, spalvomis ar modeliais – tai lavina kūrybiškumą ir koncentraciją.
Ši priemonė padeda vaikams:
- Mokytis kontroliuoti pieštuką
- Ruoštis rašymui ne per raides, o per judesio pojūtį
- Ugdyti pasitikėjimą savo rankos judesiu
Rekomenduojama vaikams nuo ~4 metų, tačiau puikiai tinka ir vyresniems, kurie mėgsta piešti ar turi grafomotorinių sunkumų. Esu rašiusi apie tai: https://ugdymasirauklejimas.lt/home/metaliniai-intarpai/
Montessori medinės geometrinės formos
Tai Montessori metodo sensorinė priemonė, skirta vaikų erdvinio mąstymo, regimosios atminties, formų pažinimo ir kalbos įgūdžių lavinimui.
Rinkinį dažniausiai sudaro medinės trimatės formos, tokios kaip:
- kubas, rutulys, cilindras, kūgis, stačiakampis gretasienis, piramidė ir kt.
Vaikai šias formas liečia, apžiūri, lygina, apibūdina, o vyresni – mokosi jas pavadinti bei pritaikyti realiame pasaulyje (pvz., rutulys – kaip kamuolys, cilindras – kaip stiklinė).
Priemonė lavina:
- jutiminį suvokimą (per lytėjimą ir regėjimą)
- geometrinį mąstymą
- koncentraciją ir tikslingą tyrinėjimą
Tinka vaikams nuo 3 metų, bet naudinga ir priešmokyklinukams ar pradinukams kaip pasiruošimas geometrijos pagrindams.
Montessori geometrinių formų kabinetas. Tai Montessori sensorinė priemonė, padedanti vaikams pažinti dvimatės geometrijos pasaulį per tiesioginį patyrimą – liečiant, matuojant, lyginant ir apvedžiojant formas.
Rinkinį sudaro medinis spintelės tipo stovas su stalčiais, kuriuose yra geltonos lentelės su išimtomis mėlynomis geometrinėmis figūromis (apskritimai, trikampiai, kvadratai, trapecijos, elipsės, skirtingų rūšių kampai ir kt.). Kiekviena figūra turi mažą rankenėlę, kad vaikas galėtų ją išimti, apžiūrėti, apibūdinti ar apvesti.
Priemonės tikslai:
- Lavinti regimąją diskriminaciją – gebėjimą skirti formas
- Paruošti vaiką rašymui ir piešimui
- Supažindinti su geometrinėmis sąvokomis
- Plėtoti smulkiąją motoriką ir koncentraciją
Tinka vaikams nuo maždaug 4 metų, bet naudojama ir vyresniame amžiuje – kaip įvadas į geometriją.
Mes kabineto neturime, tačiau naudoju pagrindinių formų figūras su papildomais atspausdintais lapeliais. Apie tai plačiau: https://ugdymasirauklejimas.lt/home/montessori-geometrine-formos-pazintis-per-lytejima/
Montessori raudonos ir mėlynos skaičių lazdos. Tai matematinė sensorinė priemonė, padedanti vaikams suprasti skaičių reikšmę, seką ir ilgio sąvoką.
Kiekviena lazdelė yra padalinta į raudonus ir mėlynus segmentus, kurie žymi skaičius nuo 1 iki 10. Kuo didesnis skaičius, tuo ilgesnė lazdelė. Segmentai vienodi dydžiu – po vieną vienetą, todėl vaikai mato ir fiziškai jaučia, kaip skaičiai didėja. Esu rašiusi apie jas: https://ugdymasirauklejimas.lt/home/raudonos-melynos-lazdos/
Kam skirta?
- Pažinti skaičių seką nuo 1 iki 10
- Suprasti skaičiaus kiekį ir dydį
- Lavinti matematinį mąstymą per pojūčius
- Ruošti pagrindus sudėčiai ir atimčiai
Kaip naudojama?
Vaikas dėlioja lazdeles nuo trumpiausios iki ilgiausios, skaičiuoja segmentus, lygina jų ilgį, ieško atitikmenų. Ši veikla lavina regimąją, lytėjimo ir judėjimo koordinaciją, be to – tai labai smagus būdas mokytis matematikos.
Tikiu, kad daug dalykų, kuriems nesuteikiame ,,matematika” pavadinimo visgi moko mus praktiškai pritaikyti jos kalbą kasdieniniame gyvenime. Ir ta kalba papildo mūsų gyvenimą įdomiais atradimais:
MENINIS UGDYMAS
Pas mus namuose niekada netrūko įvairių meno priemonių. Visada skatinau ir skatinu vaikus išbandyti naujus dalykus, naujas technikas. Su sūnumi praėjau ilgą Reggio Emilia pedagogikos filosofija paremtą kelią, ieškojome jo kalbos. Tad noriu suteikti ir dukrai tokią pat galimybę. Norėčiau pasidalinti eilėmis, kurios apibūdina mano požiūrį į vaiko meninį ugdymą:
Negali būti. Šimtas ten yra
Vaikas sukurtas iš šimto.
Vaikas turi
šimtą kalbų,
šimtą rankų,
šimtą minčių
šimtą būdų mąstyti, žaisti ir kalbėti.
Visada šimtą.
Šimtą būdų klausytis,
nustebti, mylėti.
Šimtą džiaugsmų
dainuoti ir suprasti šimtą žodžių,
atrasti
šimtą pasaulių,
sukurti
šimtą pasaulių
svajoti.
Vaikas turi
šimtą kalbų
(ir dar šimtą šimtą daugiau),
bet jie pavogia devyniasdešimt devynias.
Mokykla ir kultūra
atskiria galvą nuo kūno.
Jie liepia vaikui:
mąstyti be rankų,
daryti be galvos,
klausyti, bet nekalbėti,
suprasti be džiaugsmo,
mylėti ir nustebti
tik per Šv. Velykas ir Kalėdas.
Jie liepia vaikui:
atrasti pasaulį, kuris jau yra, nors iš šimto jie pavogia devyniasdešimt devynis.
Jie sako vaikui:
kad darbas ir žaidimas,
realybė ir fantazija,
mokslas ir vaizduotė,
dangus ir žemė,
protas ir sapnas
yra dalykai,
kurie negali būti kartu.
Taigi, jie sako vaikui, kad nėra ten šimto.
O vaikas atsako:
Negali būti. Šimtas ten yra.
Taigi, mes bandome, ieškome. Smagu, kai vaikui žiba akys, jis spinduliuoja pasitikėjimu savimi, kai išmoksta įsiūti sagą, nupiešti mylimo žaislo portretą, išlipdyti vazą ar pan.
Kadangi kartu mokosi ir trečiokas brolis, tai kartą per savaitę turime pažintį su garsiais menininkais, kuriame įkvėpti jų darbų. Keletas pamokų:
Kalbant apie muziką, norėčiau pradėti nuo požiūrio, kuriuo gyvenu ir noriu perteikti vaikams:
MUZIKA NĖRA TIK NATOS
Praktiškai, tai dukra lanko muzikos mokyklą, namuose kartu organizuojame dainavimo, ritmo ar improvizavimo pamokėles. Nemažai nuorodų esu įkėlusi prie Ugdymas šeimoje (trečia klasė) mėnesio aprašymų, tad nesikartosiu.
Žaidimas kartu su vaikais – investicija į ateitį
Mūsų šeimoje laikomės paprastos, bet svarbios nuostatos – jei iš vaiko kažką atimi, privalai tą vietą užpildyti kažkuo kitu. Ugdymo namuose atveju tėvai tampa ta aplinka, iš kurios vaikai mokosi dalykų, kurių kitur galbūt niekada nepamatytų ar nepatirtų. Kadangi kruopščiai formuojame ir parenkame vaikams aplinką, mums tenka tapti ir jų žaidimų draugais: parodyti, kaip žaidžiami tam tikri žaidimai, pasidalinti savo vaikystės atradimais (kai ką sąmoningai nutylint) ir leisti vaikams tęsti paieškas patiems.
Kai vaikai buvo mažesni, daug laiko skyriau žaidimams kartu – rodžiau, kokios galimybės slypi vaizduotėje. Mūsų žaidimuose atsirasdavo ir akademinių elementų – kūrėme knygas, skaičių kodus, gamtos enciklopedijas ir pan. Visa tai buvo vaiko lygmenyje, bet dabar matau aiškų rezultatą: dukra skaito ir rašo ne todėl, kad pildome užduočių lapus, o todėl, kad nuolat žaidžia su broliu – o žaidimuose šių įgūdžių tiesiog reikia. Jie tampa detektyvais, veterinarais, ninzėmis, lobių ieškotojais, mokiniais, kodų šifruotojais ir pan.
Taip pat mūsų namuose susiformavo įprotis: vyresnis arba tas, kuris jau kažką geba, stengiasi pamokyti kitą. Tai tikrai nėra lengva. Net ir suaugusiajam reikia kantrybės, o ką jau kalbėti apie vaiką, kuris dar tik mokosi valdyti savo emocijas. Tačiau čia slypi viena geriausių praktinio gyvenimo pamokų – ji moko bendravimo tarp skirtingo amžiaus, lyties ir pažiūrų žmonių.
Dar vienas svarbus dalykas – kai praleidžiame laiką su vaikais ir leidžiame sau šiek tiek pašėlioti, jie informaciją gauna iš jiems pačių saugiausių žmonių. Ir taip, kaip yra iš tiesų. Ne paslaptis, kad kuo daugiau laisvės vaikams daryti, ką nori – tuo daugiau jie prisigaudo keistų, iškraipytų požiūrių, kurie juos tiesiog supainioja.
Kalbėdama apie žaidimą su vaikais, turiu omenyje maždaug 2–7 metų laikotarpį. Vėliau maniškiai pamažu „atsijungė“ nuo žaidimų su mama 🙂 Bet tikslas niekada ir nebuvo žaisti kartu amžinai – tikslas buvo palydėti juos tuose etapuose, kuriuose jie tuo metu buvo. Ir tam tikru metu jiems tiesiog reikėjo išorinių idėjų, kurios pamaitintų augantį smalsumą. O dabar jiems reikia jau kitokio, brandesnio santykio su manimi ir tėčiu. Kas irgi žavi.
Reziumuojant – džiaugiuosi, kad ši „investicija“ į įprotį būti kartu, padėti vieni kitiems, stiprinti ryšį ir laikytis žaidimo principų (pvz., kad žaidimas vyksta tada, kai visi dalyvauja lygiomis teisėmis, laikosi susitarimų ir pan.) davė vaisių. Galbūt visa tai vaikai išmoksta ir darželiuose ar mokyklose – negaliu pasakyti. Bet aš matau, kad mano bandymas padėti jiems suprasti santykius tarp žmonių padeda dukrai laisvai ir be streso ugdytis priešmokyklinėje programoje – per žaidimą ir atradimo džiaugsmą. Taip pat ir socializuoti už namų ribų.
SPORTAS – SVEIKATA
Seni, gal ir iki gyvo kaulo girdėti žodžiai, bet tai tiesa. Kai auginau tik sūnų, jam nelabai patikdavo mano bandymai išvandyti pratimus, mankštas ir pan. Atėjo laikas, jis pats atrado orientavimosi sportą ir savo santykį su juo. Matyt per daug norėjau ;))) kaip bebūtų, buvau nuleidusi rankas ir per daug nesureikšminau fizinių veiklų. Tačiau tam tikru momentu mano nuomonė pasikeitė – vaiko fizininė sveikata turėtų sulaukti daugiau dėmesio ir svarbis negu yra. Pastebėjau, kad trumpos aktyvios pertraukėlės gerina susikaupimą, nuotaiką. Vaikai tarsi išsikrauna ir atsikrato pertekliaus, i tada ramiai įsijaučia į savo interesų zonas. Tad – nenumeskime sportinės veiklos kaip visai nesvarbaus 🙂
PAŽINTIS SU EMOCIJOMIS
Šiais metais mes nemažai naudojome terapinio pobūdžio žaidimus, kuriuose daugiausia dėmesio skyrėme baimei. Toks jau tas pereinamasis virsmas iš šešerių į septynerius. Apie tai rašiau:
KELETAS MŪSŲ BANDYMŲ PRISIJAUKINTI BAIMĘ
Man labai sunku išskirti kažką konkretaus, nes emocijos ir žmogaus pažinimo dalykais mus supa kasdien: kalbame, sprendžiame sunkumus, aptariame, piešiame ir pan. Jeigu domina ši tema, rekomenduočiau tiesiog apsilankyti kategorijoje Emocijos. Žmogus
PAPILDOMA MEDŽIAGA
Baimės | Stresas | Tinkama aplinka
Sakoma, kad viskas, kas mums nutinka, yra reikalinga. Tikiu, jog pirmieji ugdymo šeimoje metai ir turėjo būti su tam tikra nerimo gaidele – tai natūralu. Vis dėlto linkėčiau visiems šį nerimą įveikti per pirmuosius mėnesius. Kodėl tai svarbu? Nes tik tada atsiranda palyginimas.
Jeigu nebūčiau patyrusi, ką reiškia, kai mokytoja nepasitiki nei tavimi, nei vaiku, nei pačiu ugdymu šeimoje, tikriausiai nebūčiau taip stipriai pajutusi, koks skirtumas, kai pakeitus mokyklą sulauki palaikymo, padrąsinimo ir tam tikros laisvės – su sveikais rėmais sau ir vaikui.
Todėl vienas svarbiausių patarimų: mokykla yra labai svarbi. Net jeigu nuvykstame į ją vos du kartus per metus, jos aura, požiūris į vaiką atsiskaitymo metu, bendravimo tonas – visa tai lydi vaiką ir tuomet, kai jis fiziškai toje mokykloje nebūna. Žinoma, ne visi vaikai jautrūs, bet maniškiai iškart pasijuto kitaip, kai suprato, kad Lietuvoje yra ir alternatyvių, šiltesnių, labiau bendradarbiavimu grįstų mokyklų.
Vienas iš būdų, kaip sumažinau įtampą sau – pasirašiau sutartį su mokykla, kurios vertybės sutampa su mūsiškėmis (užtenka teigiamo požiūrio į ugdymą šeimoje). Beje, tai tikrai nebūtinai turi būti mokykla jūsų mieste – svarbiausia, kad tai būtų jums tinkama aplinka.
Kitas labai praktiškas žingsnis – dar iki mokslo metų pradžios susidėlioti svarbiausius ugdymo tikslus. Tiesiog pasižymėti, ką vaikas turėtų išmokti per metus (pagal PUG – priešmokyklinio ugdymo gaires). Pas mus beveik viskas buvo pasiekta natūraliai – tiesiog gyvendami, žaisdami ir dalyvaudami veiklose, kurios vienu metu lavina kelias sritis.
Jei tai aktualu – visų metų santrauką (išsamiau) galiu pasidalinti.
Pasinaudosiu proga, įkelsiu nuorodas į įrašus, kuriuos gal jau ir skaitėte, bet man pasirodė naudingi šiame, ugdymo ir auklėjimo, kontekste:
Tikiuos neišgąsdinau, nes daugumą šioje lentelėje pateiktų dalykų galima pasiekti per praktines veiklas ir žaidimus. Kiekviena šeima turi savo gyvenimo dinamiką ir stilių. Mūsų atveju man rankas atrišo Charlotes Mason, Montessori idėjos. Namuose turimos priemonės ledžia vaikui pačiam atrasti sąsajas, o mokymosi programa primena man apie temas, kurias tiesiog užgoštų mano kasdienės atsakomybės.
