Auklėjimo procesas moko mane žvelgti kitaip į gyvenimą, į patį auklėjimą ir į savo vaikus. Iš bendrų aptarimų su bendraminčiais, asmeninės praktikos bei mokomosios medžiagos gimsta mano straipsniai. Priskiriu juos prie puslapio širdies, nes prieš atliekant bet kokį veiksmą vaikų atžvilgiu, reikalingas tinkamas kėtinimas: ,,kodėl aš tai darau? ką tai duos vaikui? ar tai auklėjimo dalis? Šiame ugdymo ir auklėjimo procese daug nulemia pačios moters vidinė būsena, nes vaikai labai gerai tai jaučia. Dominuojant negatyvui nepavyks atlikti nė vienos užduoties tinkamai. O, kaip žinia, moters vidinei ramybei, balansui didelę įtaką turi santykiai su partneriu. Šias tris pagrindines sritis ir stengiuosi atskleisti sau ir jums.
Kartais pagalvoju, kam apskritai reikalinga dviejų žmonių – vyro ir moters – sąjunga? Kokia jos prasmė? Ar tik tam, kad susilauktume vaikų, juos užaugintume ir pratęstume giminę? Jeigu pažvelgtume į gyvūnų pasaulį, pamatytume, kad daugeliui rūšių viskas vyksta gana paprastai. Patinas ir patelė susiporuoja, susilaukia jauniklių, kurį laiką jais rūpinasi, o vėliau pasuka savais keliais.
KAM REIKALINGA VYRO IR MOTERS SĄJUNGA? Read More »
Augindami vaikus mes neišvengiamai galvojame keletą žingsnių į priekį. Nebūtinai apie tai, kuo jie taps. Ką dirbs. Kur gyvens. Ar daug uždirbs. Man atrodo, kažkur giliau slypi kitas klausimas – į kurią pusę bus nukreiptas jų vidinis kompasas? Ir turbūt daugelis mūsų į klausimą, ko labiausiai norime savo vaikams, atsakytume labai paprastai: Noriu, kad jis
Arba dienos, kai atrodo, kad visi iš tavęs kažko nori Vis pagalvoju, kada gi būna tas momentas, kai norisi pasakyti, jog eikit visi po velnių! Norisi nematyti, negirdėti. Trumpam persikrauti. Galvoju kodėl taip yra? Iš kur, kada kyla tokios mintys? Ir šiai dienai vienas ryškiausių, pasikartojančių atvejų – per didelis visų reikalavimas. Tikiu, kad mes,
Einu. Kažkas stumteli iš nugaros. Tada užlipa smailiu aukštakulniu batu. Susiriečiu iš skausmo. Ir galvoju, kas skauda labiau – kūną ar iš jo bandantį prasiveržti melą: „Man nerūpi, ką sako kiti.“ Rūpi. Ypač kai tie kiti – ne visai svetimi. Tas tolimesnis šeimos ratas, kurio gyvenimo dalimi norėtųsi būti. Atsitiesiu ir jaučiu, kaip nugara perbėga
Šiandien pirmą kartą užsidėjau plačiabrylę skrybėlę. Ir staiga supratau vieną juokingą dalyką. Iš šalies moterys su tokiomis skrybėlėmis kartais atrodo tarsi šiek tiek pasipūtusios. Lyg žiūrėtų tik tiesiai prieš save ir joms niekas aplink neįdomu. O tada užsidėjau ją pati. Ir paaiškėjo, kad… aš tiesiog nieko nemačiau. 😄 Matymo laukas susitraukė iki kokio metro aplink
DAMOS SU SKRYBELĖM Read More »
Kai turi labai didelį norą, kai tikrai jauti aistrą pačiam procesui – organizuoti, dirbti, ugdyti savo vaikus, kurti visos šeimos gyvenimą – tu tuo mėgaujiesi. Tau tai nėra vien pareiga. Tu jauti, kad tai turi prasmę. Bet tas noras po truputį pradeda taip stipriai veikti, kad tu nustoji skaičiuoti. Kartais net nustoji rūpintis savimi. Tu
UGDYMAS ŠEIMOJE | TAI KO NESIMATO NUOTRAUKOSE Read More »
Kaskart išgirdus žodžius „žmonės turi“, kūnas tarsi sustingsta. Taip, mes tikrai turime labai daug dalykų atlikti savo gyvenime. Bet kartais tas „turi“ pradeda mus vytis iš visų pusių. Dar tik rakini duris, o kaimynas jau pareiškia, kad turi nupjauti žolę būtent dabar, nes jis šiandien laukia svečių. Autobuse turi užleisti vietą senyvai moteriai, nors greta
MOTERIS NĖRA TIK SĄRAŠAS DARBŲ Read More »
Vienos durys, antros, trečios… Ieškau kaip pripildyti vidinį neužtikrintumo, nuovargio ir nežinomybės ertmę. Gatve eina besišypsančios moterys, Viena laiko rankose popierinį kavos puodelį, Kita bando grakščiai atkąsti prancūzišką ragelį, Nepavyksta. Trupiniai krenta jos taškuota suknele, Ir pasislėpia baltų žirnelių rašte. Moterys nusišypso ir kalbasi toliau. Visai šalia, už kampo šmirinėja šuo – Pakelia savo dešinę
KUR SLEPIASI TAIKA? Read More »
Charlotte Mason teigė, kad vaikas, kuris dar nemoka skaityti, nebūtinai negali mėgautis knyga. Jis gali gauti tą malonumą klausydamasis. Gali įžengti į įsivaizduojamą pasaulį kartu su kitais šeimos nariais, kurie jau moka skaityti. Jam nebūtina pačiam mokėti skaityti, kad knyga jį paliestų. Kartais užtenka tiesiog būti šalia ir klausytis. Ir man atrodo, kad tas pats
GAL ŠIANDIEN UŽTENKA SULTINIO Read More »
Lygiai ketvirtą po pietų palatoje buvo per šviesu miegui ir per garsu ramybei. Kambaryje keturi didžiuliai langai. Kaip ir keturios lovos metaliniais rėmais. Jos lova toliausiai nuo durų, šiek tiek sujaukta. Iš po baltos anklodės, pažymėtos skaičiumi ,,24″, vėsinosi dvi sukryžiuotos išlindusios nuogos moters pėdos. Tai buvo ji. Moteris gulėjo ant dešiniojo šono nejudėdama. Rankomis