Sveiki!

Noriu prisipažinti – aš iš tikro nepažįstu nei šio pasaulio, nei Gamtos, nei kitų žmonių. Aš net iki galo nežinau kas aš! Tačiau tiesiog negaliu nepasinaudoti galimybe padėti vaikams visa tai atskleisti. Aš šiandien vaidinu prieš juos, kad viską žinau, kad gyvenu harmonijoje su Gamta, esu rami, užtikrinta. Man tai kaip žaidimas, bet rytoj vaikai seks mano pavyzdžiu ir iš tikro taip gyvens – laimingi, pasitikintys savimi, mylimi. Ir net nesužinos, kad aš tai vaidinau. Jiems tai bus taip tikra. Jie gyvens kaip Žmonės. Argi tai nėra pati didžiausia siekiamybė tėvams? Ar ne toks auklėjimo tikslas?

LŪKESČIAI IR NUSIVYLIMAI SANTYKIUOSE

Pamenu, gyvenime atėjo etapas, kai beproto norėjau tikrų santykių. Bet didžiausias stabdis buvo baimė ir vėl nusivilti. Surizikavau, nors bijojau. Ir šiandien galiu pasakyti, kad tik tos baimės dėka esu...

PASITIKĖJIMAS ,,AUGINA” SPARNUS

Gyvenime vadovaujuosi nuomone, kad tikroji tiesa gali būti tik gamtoje. Tik kaip ją teisingai perskaityti? Žmonės prigalvoja tiek visokiausių tiesų, kad negali niekuo pasitikėti. Net pats savimi vargu ar begali,...

ŠEIMA – EMOCINIO PASIKROVIMO STOTELĖ

Aš dažnai galvodavau, kodėl egzistuoja toks darinys kaip šeima, kam jis? Ir dabar daug kas sako, jog šeimos nereikia. Galbūt jie turi aplinką, kuri juos maitina. Ir šaunu. O kitiems...

AKYS KYLA Į ŽVAIGŽDES…

Vis akys kyla į žvaigždes… nes ten tarsi atversta knyga, kurioje galima atrasti visus pasaulio mokslus, dėsnius, paslaptis. Ne veltui astronomija buvo vienas pirmųjų mokslų, nes mūsų protėviai kliovėsi gamtos...

,,JŪSŲ VAIKAS ELGIASI NETINKAMAI”

Ne vieni tėvai sulaukia tokių skambių žodžių. Matyt, buvome auklėjami taip, kad priimtume viską, ką mums sako kaip tiesą. Studijuodama žmonių santykių formas, pastebėjau, kad žmogaus elgesį didžiąja dalimi nulemia...

VAIKŲ KRITINIS MĄSTYMAS

Vietose turime galimybę ugdyti kritinį mąstymą, o kitose turime daryti tai, kas liepiama. Ypatingai tai atsispindi mokykloje, kuomet vaikas bijo blogo įvertinimo ir stipriai riboja save. Kaźkaip gaunasi paradoksalu: teigiame,...

VAIKŲ PEŠTYNĖS ŠEIMOJE STIPRINA RYŠĮ

Ar jums kartais nebūna taip, kad aiškiai matai ir žinai vieną, bet kažkokia vidinė jėga sunkiai nori tai priimti? Man taip būna su vaikų peštynėmis. Ne kartą girdėjau, jog vaikai...

GYVENIMAS BE STRESO

Kelias savaites teko intencyviai padirbėti reabilitacijos centre, mat kūnas pajuto per didelę įtampą. Pirma mintis buvo: ,,Ei!? Juk esu patenkinta savo gyvenimu, viskas dėliojasi kaip ir puikiai. Tai iš kur...

YRA POREIKIS – ATSIRAS IR REALIZAVIMAS

Vasaros pradžioje turèjau mintį kiekvienam vaikui, pagal jo charakterį ir pomėgius, suorganizuoti kažkokio įgūdžio ugdymą. Tokį metodišką. Bet kad ir ką bandėm, tai trunka vos kelis prėsidimus. Ir dabar suprantu...

ŽAIDIMAS ŠEIMAI ,,PABĖGIMO KAMBARYS”

Visai atsitiktinai atradau spausdinimui skirtus failiukus ir jie buvo pačiu laiku. Nes vaikai ir lauke vis lobį użkasa, gamina užuominas, ir namuose splapsto lapelius – nuorodas. O dar ir pasikartoti...

VANDENS ŽENKLAI

Jau kurį laiką vaikai mėgsta žaisti slaptuosius agentus, detektyvus. Gamina dokumentus, įkalčius. Tai vandens ženklai buvo gera proga iš tikro susipažinti su pinigais. Kas tie vandens ženklai, kodėl jie reikalingi,...

UGDYMAS ŠEIMOJE | GEGUŽĖ | BIRŽELIS | 2024

Po ilgų savaičių bendro kurso kartojimų, gegužė prabėgo kaip toks tarpinis mėnuo tarp labai organizuotos dienos ir visiškos vasarinės improvizacijos. Mat ir orai  uždiktavo savo nuotaikas 🙂 O birželis pavirto...

PUODELIAI VANDENS BITĖMS

Kai kieme vis daugiau dūzgia bitės, tai kilo idėja pasirūpinti vieta, kurioje šios darbininkės galėtų atsigerti. Pažiūrėjome internete kokių bičių puodelių būna (angl. Bee cups) ir nutarėm lipdyti tokius kaip...

VEIDRODĖLI, VEIDRODĖLI…

Laisva improvizacija su šakelėmis ir veidrodžio mozaika. Natūraliai dukra ėmė gaminti įvairius papuošalus. Juk visos mergaitės nori būti gražios 🙂 Tik bėda ta, kad ne visos mergaitės iš mamos sužino,...

JEIGU SUPRASČIAU KĄ KALBA AUGALAI

Šį pratimą ir panašius naudoju, kai pajaučiu ore tvyrantį poreikį iš vaikų: jie nori kažką pasakyti arba nežino kas vyksta viduje. Šio pratimo esmė įsijausti į išgalvotą objektą ir pajausti...

Shichida ugdymo metodas pagrįstas dešiniojo pusrutulio vystymu. Vaikas iki 3 metų amžiaus gali atskleisti įvairius kūrybinius gebėjimus, ugdyti intuiciją, fotografinę atmintį, greitą skaitymą, mąstymo polinkį, užsienio kalbų įgijimą. Nuo trejų metų pradeda dominuoti kairysis pusrutulis. Atsiranda polinkis į logišką mąstymą, vaikas lavina rankų gebėjimą judėti ir formuoja kalbos įgūdžius. Nuo šio amžiaus jau sunkiau mokyti pratimus jutiminiam suvokimui.

M. Montessori padarė didžiulę pedagoginę pažangą, o jos stebėjimo metodas ragino pirmiausiai pažinti vaiką jį atidžiai stebint. Pedagogė manė, kad būtina šio metodo sąlyga – vaikų laisvė veikti. M. Montessori tikėjo, kad tik laisvai ir nevaržomai veikiant ryškėja tikroji vaiko prigimtis, jo individualumas, galimybės. O vaikų psichologiją galima suprasti pirmiausiai būnant ne reikliu mokytoju, o kantriu stebėtoju.

Reggio Emilia pedagogika nėra naujoviškas modelis ar pamiršta teorija. Teisingiau tai apibūdinti kaip visiškai kitokio požiūrio į vaikus ir jų auklėjimo patirtį. Šio požiūrio įkūrėjas ir teoretikas buvo italas Loris Malaguzzi, vėliau jis taip pat parengė edukacines programas „Reggio Emilia“. Savo idėjos pagrindą jis padėjo tobulinti didiesiems pasaulio mokytojams – Piaget, Dewey, Vygotsky, Steiner, Bruner.

Dar labai daug kam yra naujiena, kad Lietuvoje jau galima nauja mokymosi forma – ugdymas šeimoje. Tai nėra namų mokymas (kai vaikas dėl ligos ar kitokių sveikatos sutrikimų yra mokomas namuose), tai nėra ir nuotolinis mokymasis (kai vaikas mokomas taip kaip mokykloje tik namuose). 

Ugdymas šeimoje – tai kiekvienos šeimos individulus mokymosi procesas, remiantis bendrąją ugdymo programa bei palaikant glaudžius ryšius su pasirinkta mokykla. 

Ugdymas šeimoje dar turi atrasti savo paveikslą Lietuvoje. O kol šeimos jį tyliai ir kantriai kuria, didžioji visuomenės dalis renkasi jai suvokiamis vaizdinius. Kažkam tai atrodo nuotolinis mokymasis, kažkam tai mokykla namuose, kažkam tai beprotybė ir pati didžiausia nesąmonė. 

O mums tai nepakrtojama gyvenimo dovana. Matyti kaip gimsta vaikų pasauliai, skirtingi ir įdomūs, kaip keičiuosi pati ir mano požiūris. Turėti galimybę būti šalia savo vaikų ir aptarnauti jų tobulėjimą. Domėtis žmogumi, jo psichologija, sąveika su kitais žmonėmis bei sąveika su gamta. 

Ugdymas šeimoje leidžia įsigilinti į dalykus tiek, kiek reikia, jog suvoktum juos ir protu, ir širdimi. Vis sieki geresnės gyvenimo kokybės, prasmės. Kuri saugias aplinkas ne tik savo vaikams, bet ir jų draugams. Tai aktyvus gyvenimas, suteikiantis pilnatvės jausmą ir apsaugantis nuo per didelio susirūpinimo tik savimi. Man tai kažkas kilnaus ir didingo. Tai investicija ne tik į mano, vaikų ar anūkų gyvenimą. Po galais, tai juk bandymas padaryti teigiamus pokyčius ateities kartoms!

Ugdymą matau kaip ilgalaikį procesą, kuriame palaipsniui vaikas įgauna žinių ir įgūdžių. Labai pikta klausyti komentarus mokytojų, mokyklų steigėjų ar kitų ,,specialistų”, kurie vos praėjus trims metams nuo ugdymo šeimoje įstatymo priėmimo mūsų šalyje jau viešai vertina vaikus, ugdomus šeimoje, kaip nesėkmingus. O jų tėvus – nekompetetingus. 

Aš manau, kad akademinius rezultatus galima bus vertinti tik tada, kai ugdymo šeimoje mokymosi formą taikančios šeimos keliaus laikyti valstybinių egzaminų, rinksis aukštąsias mokyklas ir pan. Beje, maža, bet vertingiausia smulkmena ta, kad tėvai ugdo vaikus šeimoje ne tik ,,pažymiui”. Dauguma šeimų orientuotos į vaiko asmenybę, į jo pasaulėžiūros formavimą. Taigi, ugdymas tampa svarbi vaiko auklėjimo dalimi.

Štai kodėl pirmoje klasėje vertinti vaiką dar anksti. Smagu, kai sekasi. Bet argi nėra gerai ir mokėti tvarkytis su klaidomis? Noriu, kad vaikas žinotų, kad mokymasis yra ilgas bėgimas, o ne sprintas, kur ,,iškaliau” tam kartui ir užverčiau tą puslapį. Juk mokytis teks visą gyvenimą.

Savo ugdymo procese bandau atrasti būdų kaip perteikti vaikams visų dalykų sąsajas, jų panaudojimą kasdieniniame gyvenime. Džiaugiuosi, kad atsiranda vadovėlių autorių, bandančių suskaldytus dalykus sujungti į vientisą sistemą. Tiesiog integralaus pasaulio veikimo suvokimas šiandien tampa ,,must” dalyku. Nenoriu, kad vaikai ,,sklęstu” nepažįstamoje ir nevaldomoje erdvėje, nesuvokdami kas dedasi. Tai varo į neviltį, depresiją, beprasmybę. Noriu, kad bent jau sugebėtų susiorientuoti link kur juos ,,vaiko” gamta. 

Aukšti siekiai. Žinau. Bet nepasinaudoti tokia galimybe būtų nedovanotina klaida. 

Taigi, neužsidarau savęs namuose su vaikais nelaiminga, o priešingai – išsilaisvinu save iš dirbtinai suformuotų šablonų ir leidžiu sau būti moterimi, apie kurią dar mokysimės mokyklos vadovėliuose. Kas žino, gal greta išnykusių dinozaurų.

Mes ugdome savo vaikus nuo pat gimimo jau aštunti metai. Na, bet jeigu skaičiuojame tik mokyklinį amžių, tada su sūnumi įveikėme priešmokyklinę ir pirmąją klases, o dabar žengiame į antrą klasę. Savo patirtį ir patalpinome į tokias kategorijas:

Žemiau surinkau dažnai užduodamus klausimus, o atsakymai gimė ne tik mūsų vienų šeimoje.

Ar tėvai privalo turėti pedagoginį išsilavinimą?

Ne. Tik turi žinoti ką ir kodėl tai daro, kitaip yra didelė tikimybė, kad ,,perdegs”. 

Ar vaikas nenukryps nuo programos?

Vaikas mokosi pagal tą pačia ugdymo programą kaip ir vaikai, besimokantys mokykloje. Vienintelis skirtumas tas, kad ugdymas šeimoje leidžia pritaikyti vaikui tinkamą mokymosi būdą ir tempą.  

Tėvai kas dvi savaites pildo ataskaitas (ką vaikas mokėsi, ko išmoko). Du kartus į metus vaikas atlieka žinių patikrinimo testus, dalyvauja konsultacijose su mokytojais. 

Ar vaikas galės lygiavertiškai laikyti egzaminus? 

Taip, jis galės laikyti tuos pačius brandos egzaminus, nes ugdymas šeimoje yra tik kitokia mokymosi forma. Mokslo metų pradžioje yra sudaroma sutartis su pasirinkta mokykla, vaikas įtraukiamas į mokinių sąrašą, gauna moksleivio pažymèjimą. Tik jam nereikia lankyti mokyklos fiziškai (išskyrus atsiskaitymus bei, esant galimybei, dalyvavimą mokyklos renginiuose). 

Ar tėvai neatima iš vaikų laisvės? 

Mokslo metų pradžioje vaikas dalyvauja pokalbyje su psichologe ir yra klausiamas ar nori mokytis šeimoje. Kiek žinau vaikų, kurie lanko mokyklą neklausia ar jie nori mokytis mokykloje. Tad ugdymas šeimoje kaip tik leidžia vaikui pasirinkti iš dviejų vieną.

Ar nebaisu, kad vaikas nemokės bendrauti, juk nebus tarp vaikų?

Socializacija – vienas labiausiai visus jaudinančių klausimų. Mokykla yra tik viena iš socializacijos sričių, sakyčiau, šiai dienai labai pervertinama. 

Šeimoje ugdomi vaikai organizuojasi į grupes ir kartu vykdo projektines veiklas, dalyvauja edukacijose, konkursuose ir pan. Gyvenimas virte verda! Vaikas nėra atskiriamas nuo visuomenės. Jis aktyviai dalyvauja visame šeimos ir draugų gyvenime, pažįsta tikrus procesus, kaip veikia įstaigos, kaip komunikuoja žmonės, savanoriauja ir pan. Suprantama, mokykloje galbūt vaikai socializuojasi be suaugusiojo pastangų, bet klausimas ar ta socializacija visada yra teigiama. 

Nesu tikra, kad šiai dienai mokyklose yra įmanoma suvaldyti egzistuojančias vertybes ir jų įtaką vaikams. Nepaslaptis, kad dažnas vaikas mokykloje patiria didžiulį stresą dėl užgauliojimų ir priekabiavimo. Didžiąją dalį laiko jis turi kovoti už save, savo statusą. Vietoje, kurioje jis turėtų būti saugiausias, vaikas jaučiasi tarsi dziunglėse vienas. Ne visi vaikai tai išgyvena, nors statistika rodo, kad depresijos lygis sparčiai auga.

Ugdymas šeimoje sukuria tėvams galimybes būti aktyviems vaiko aplinkos kūrėjams, apsaugoti juos ir įdiegti tinkamas vertybes.

Padėti jiems suprasti kaip veikia šis pasaulis ir lapsniškai išmokti būti jo dalimi. Juk tai būsima karta.

 

Plačiau apie ugdymą šeimoje rekomenduotume paskaityti Ugdymosi šeimoje asociacijos tinklapyje www.ugdymasseimoje.lt 

Patikima ir išsami informacija.