Kažkaip šį menesį, matyt su pavasariu, labai daug pokyčių. Jaučiasi branda, įprotis ir savas ritmas. Kelis mėnesius sau naudoju tokį užsiėmimų ratą (tvarkaraštį), pasuku ties esama diena ir matau kokius dalykus planavome atlikti. Vaikai irgi mėgsta pasižiūrėti. Man suveikė labiau negu vertikalus tvarkaraštis. Nors svajoju kažkada to visai atsisakyti, bet tam reikia kaupti patirtį 🙂
Dar vienas iš ryškių pokyčių, kad gyvenimas dėliojasi taip, jog lietuvių kalbos ir matematikos pamokas atliekame kasdien (sekdami vadovėlius), o gamtos pažinimo, meno ir etikos srities praktinias žinias įgyjame kartais visai neplanuotai. Sunku tik tai apipavidalinti oficialiai, bet skirtumas labai didelis.. į gerąją pusę. Vaikas labiau pasitiki savimi, su didesniu noru atlieka pačio pasirinktas užduotis, kurios atsiranda iš pokalbių, matytų filmų, skaitytų knygų.
Tokį natūralų virsmą ugdyme sustiprino ir šiuo metu skaitoma Sandra Dodds knyga “Big Book of Unschooling”.
Smagu, kad augame. Manau, tokie pokyčiai susiję su, vaiko akimis, sunkiausio kalno įveikimu rašytinėmis raidėmis 😁. Kai jau visas išmoko, tekstus gan laisvai skaito, tai viduje tarsi kažkas naujo ,,atsirišo”.
Šeimoje vaikus ugdančios šeimos supranta tą džiaugsmą dėl kiekvienos pavykusios ar net nepavykusios smulkmenos, kuri atveda ten, kur ir turi. Tada nuo to taško vėl keliaujam toliau. Tai va, aš dabar kaip vaikas džiaugiuosi, kad ,,žiemos miego” periodas eina į pabaigą ir mano meškiukai bunda!
Kovo mėnesio pradžia buvo apie higieną, sveikatą ir kūno priežiūrą. Įsibėgėjus, peršokome prie pavasrinių daržo darbų, sėklų, sodinukų sodinimo ir pan.
PASAULIO PAŽINIMAS
Kalbėjome apie maisto įvairovę, koks gali būti spalvotas maistas!
Prie to paties, susipažinome su stalo serviravimo ypatumais. Šiai temai vaikams patiko knyga ,,PATAI IR TATAI, PRIE STALO!”.
Didžiausias džiaugsmas vaikui buvo išmokti kepti blynus savarankiškai! Žaislų gimimo dienos proga ir tortà pagamino.
Pakalbėjus apie maistą ir jo reikšmę mūsų gyvenime, svarbu buvo aptarti ir maisto (užsibuvusio burnoje) poveikį mūsų dantims:
PAKALBĖKIME APIE DANTIS
O kai norisi pokyčių mityboje, užtenka apie tai pasakyti vaikams 🙂
Turime kelias dienas per savaitę, kuomet tarp būrelių yra valandos ,,langas”. Tai sūnus pamėgo Šiauliuose įsikūrusį ,,Baltų kelias” centrą. Kaskart apsilankę susikoncentruojame ties viena ar dviem užduotim.
O tada visai kitokią prasmę įgauna ir netoli namų esantis Salduvės piliakalnis (buvo Baltų gyvenvietė).
Kaip jau minėjau, tampa sunku apipavidalinti dalykus, kurie tarsi ir mokymosi dalis, ir kasdienio gyvenimo dalis. Vienas tokių užsiėmimų buvo resursų rūšių aptarimas. Vaikui dabar ta ,,minecraft” stadija, tai ir naudojomės šia tema. Tik ne kompiuteryje, o ant popieriaus lapo piešème savo pasaulį, kuriame yra natūralių gamtos išteklių, dirbtinių išteklių ir žmogaus, kaip resurso. Pokalbis pakrypo apie gamtinių išteklių naudojimą ir faktą, kad ne visi jie atsinaujina.
Tęsiant apie išteklius… kaip be daržo? Prisiminėme koks buvo daržas pernai, ką auginti norėtume šiandien. Pradėjome keletą eksperimentų, kurie dar vyksta.
KO REIKIA AUGALAMS? | EKSPERIMENTAS SU PUPOMIS
DARŽO PLANAVIMAS
Daržo gali tekti ilgai laukti, tai pasiūliau oliziukus pasigaminti. Pavyko visai šauniai.
OLIZIUKAI NINDZĖS
LIETUVIŲ KALBA
Kaip mes be knygų.. būdama vaikas neskaičiau tiek ir nevertinau knygų taip, kaip dabar jas pamilau. Ir tikrai ne dėl žinių, o dėl bendrumo jausmo, kuris atsiranda, kai naujas knygas kartu vartome, skaitome, bandome atspėti apie ką jos, piešiame iliustracijas, naudojame pavyzdžius ir kartu mokomės.
Galbūt formalios pamokos ir atima daug laiko, bet vis dar papildau jas istorijų kūrimu.
ISTORIJŲ KŪRIMAS SU VAIKAIS | KAS? KĄ VEIKĖ? KUR?
Ir knygiukais, kurie tampa kasdieniai pusryčiai 🙂
PABAISOS PARDUOTUVĖJE | KNYGIUKAI
MATEMATIKA
Vis galvoju ką parašyti, kad skaitytojui būtų naudinga. Kažkokių triukų, technikų su matematika neatliekame. Tiesiog mokomės pagal programą. Metų gale įgaunu drąsos kiek kitaip pažvelgti į teorinę medžiagą ir labiau įtraukti reikiamus pasiekti tikslus į kasdienį gyvenimą.
Kovo mėnuo mums buvo nukreiptas į tekstinių uždavinių supratimą, sukūrimą, išsprendimą. Taip pat ir nauja patirtis su tyrimų atlikimu, duomenų rinkimu, analizavimu ir pan. (vadovėlis ,,Taip”). Tai mes uždavinius visaip sprendėm. Ir pratybose, ir gatvėje, ir žaisdami.
ŽMOGUS. EMOCIJOS. ETIKA
Mums labai svarbi yra jo žmogiškoji dalis. Į pagalbą pasitelkiu EQ lavinančiua stalo žaidimus. Vienas jų buvo ,,Kūrybiškumo bokštas”.
,,Kūrybiškumas – neatsiejama gyvenimo dalis. Tačiau kur jo išmokti, kaip jį lavinti? Šeima – tam tinkamiausia erdvė, nes kurti, dalintis naujomis idėjomis, fantazuoti saugioje ir artimoje aplinkoje daug lengviau. O „Kūrybiškumo bokšto“ klausimai žaidėjus provokuos mąstyti kitaip, ieškoti neįprastų sprendimų – pasverti neištesėtą pažadą, užuosti ramybę, pasirinkti „kas geriau?“ ir pajudėti tikrai neįprastais būdais.”
O kitas, labai patikęs vaikams – ,,Palydėk kačiukus namo”.
Stalo žaidimas „Palydėk kačiukus namo“ – tai draugiškumą, palaikymą ir empatiją skatinantis stalo žaidimas. Žaisdami šį žaidimą, vaikai padeda kačiukams išsiropšti iš medžio ir grįžti namo, pas jų laukiančią mamą. Žaidimo metu vaikai mokomi dirbti drauge, kurti bendras žaidimo strategijas, ieškoti sprendimų. Žaidimo metu vaikai vienas su kitu nekonkuruoja, o palaiko ir ragina vienas kitą. Lavinami jų komandinio darbo organizavimo, tikslų išsikėlimo ir siekimo įgūdžiai.
Žaidimas sukurtas „Psichologinio konsultavimo grupė” komandos.
Atrodo, toks paprastas žaidimas, tačiau teko ugdyti ir kantrybę, ir kooperaciją, ir bendrumą.
MENAS
Neturėjome konkrečios linijos šį mėnesį, bet manau, kad atradome tikrai įdomių dalykėlių. Kambarį puošią ryškūs molio ir pistacijų dirbiniai.
MOZAIKOS IŠ MOLIO IR PISTACIJŲ KEVALŲ
Folijos ir guašo kuriami efektai:
VABZDŽIAI
Šitas gerai pavykęs inžinerinis projektas – hidraulis labirintas. Švirkštais valdomi dėžės kampai tampa tikras iššūkis komandai. Bet labai labai smagus atradimas!
HIDRAULINIS LABIRINTAS
PAPILDOMA INFORMACIJA
KAI TENKA ĮSIKIŠTI
(apie veiklų parinkimą)
Kartais ne viskas savaimę sklandžiai vyksta. Planavai atlikti tam tikras užduotis, o vaikas visai į tą pusę net nežiūri. Truputį balanso įnešė dienos veiklų parinkimas. Kadangi mūsų šeimoje ugdomi trys vaikai, tai tenka kalibruotis ir stebėti kas veikia, o kas ne. Taigi, rinkdama ar siūlydama veiklas atsižvelgiu į tai, ką vaikai veikė per dieną. Svarbu, kad dienos metu jie lavintų skirtingus dalykus. Bet jeigu ir daug dalykų jie jau inicijuoja patys, bet matydama, kad reikia pokyčio – siūlau kažką keisti (pavyzdžiui, kai per labai ilgai žaidžia lego kaladėlėmis ir tampa irzlūs, pasiūlau kažkokį aktyvų žaidimą). Keletas veiklų grupių, kurias naudoju sau:
◦ Stambioji motorika;
◦ Koncentracija;
◦ Tyli veikla;
◦ Triukšminga veikla;
◦ Džiaugsminga veikla;
◦ Iššukis.
Jaučiasi pagal vaiką, jeigu jis nenustygsta vietoje – tai akivaizdu, kad reikia judrios veiklos stambiajai motorikai, o jeigu gerai išsikrauna – tada labai noriai susikaupia ir dirba koncentruotai ar kokią tylią veiklą. Ne visada reikia įsikišimo. Kartais tinkama aplinka veikia taip, kaip ir reikia. Bet kartais ,,reikia paridenti tą akmenuką”, kad jis riedėtų pirmyn. Natūralu 🙂
Tikrai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį ir būseną. Dažnai užsimiršta ir imame vaiką vertinti pagal savo pojūčius, suvokimą. Stebint ir prisiderinant galima pasiekti kur kas daugiau, negu spaudžiant ar liepiant. Priėmimas labiau suteikia laimės nei atmetimas, kurį sužadiname kontroliuojant.
Žinoma, yra dalykų, kuriuos vaikas privalo atlikti ir be mūsų alsavimo į nugarą, o jų jis savo noru nepadarys, tačiau yra dalykų, kuriems reikia suteikti laisvės. Tai menas, kurį ugdymas šeimoje leidžia realizuoti.
Gal kaip tik ir straipsnis į tą temą:
UGDYMAS ŠEIMOJE | SIEKIS BŪTI GERU MOKYTOJU
Šįkart tiek, gražaus balandžio!
