Maži ir mieli vaikų daryti kūriniai labai papildo mūsų šeimos gyvenimą. Tai kaip kokie užkoduoti prisiminimai 🙂
Šiandien dažėme akmenis. Tiksliau juos pavertėme į personažus mūsų lauko žaidimų erdvei. Kad darbas vyktų skladžiau, pasiūliau piešiant pagalvoti apie artimą ir žinomą žmogų, jo savybes, išvaizdą, gal net aprangą.
Nors finale visi akmenukai gavosi kone tik šypsenos, bet vidinis pratimas pasėjo kaźką gilesnio. Tos mintys, galvojimas apie tam tikrą žmogų sukuria savotišką ryšį. Bent jau nuostabų priminimą apie tai!
Visada vaikai akmenis dažydavo guašu, kuris per laiką nusiplauna. Šįkart bandėme akrilu. Turėtų išsilaikyti ilgiau. Patikrinsim, juk nėra labiau išmintingesnio nei patyrusio 😁👍