,,Pradėsim nuo pirmadienio” – taip turbūt prasideda kiekvieno iš mūsų planas pradėti kažką naujo.
O mažesni vaikai negyvena savaitės dienomis, tad su jais reikia elgtis atsargiai ir apgalvotai. Turiu omenyje, kad kartu sutarus, priėmus naujus susitarimus privalėsime iškart jais ir gyventi.
Mergaitėms tai galbūt mažiau aktualu, tačiau berniukams reikalingi dienos ,,rėmai”, kurie prilaikytų juos ant žemės .
Pirmas bandymas įvesti susitarimus buvo su 2,5metų vaiku. Tai buvo tiesiog kortelių mėgdžiojimas, o kartais ir visai priešingas elgesys. Nieko rimto nesigavo. Kodėl? Nes aš norėjau, o vaikas ne. Jis nebuvo subrendęs tam.
Šįkart ši idėja kilo pačiam sūnui, tad viskas, natūralu, kad kitaip.
Ir esmė ne paveiksliukuose. Galima ir patiems nusipiešti. Nebūtina pirkti specialių kortelių. Nes visa veikimo paslaptis – ar vaikas pats jaučiasi šios rutinos dalimi ar tai tėvų ,,primestas” planas; ar visi laikomės susitarimo, net tėvai; ar visi dalyvaujame šios rutinos kūrime.
Nesitikėjau, kad vaikas taip rimtai į tai žiūrės. Turėjome po ranka atliekamus paveiksliukus, tad kartu ant apkritimo sukrijavome veiksmų eigą, kuria gyvename. Vaikas pats mėgino surašyti laikrodžio valandas. Atrodo viską pabaigėme, aptarėme ir susiderinome, o sūnus vis kartojo: ,,Mama, pamiršome televizorių.” Niekaip nesupratau ko jis kartoja tai, patikrinau, televizorius išjungtas. Tik kai atėjo įprastas laikas ,,screen time”, tada supratau, kad savo rutinoje praleidome televizoriaus žiūrėjimą . Bet situacija buvo ištaisyta- sūnus supiešė papildomą kortelę!
Taigi, formuoti įpročius yra gerai, tik vien kortelės to nepadaro. Svarbus vaikų įsijungimas ir dalyvavimas kuriant juos. Tik tada tai veikia. Sėkmės!