Mano sūnus jau pasiekė ribą, kad jeigu kažką daryti, konstruoti – tai turi veikti, atlikti kažkokią funkciją.
Tad vienas iš kuriamų objektų buvo popierinis televizorius. Dėžutės viduje ant dviejų pagaliukų yra susuktas ilgas popierius, abiejuose galuose pritvirtintas prie pagaliukų ir susuktas ant vieno iš jų (principu kaip senovinis pergamentas). Dėžutė turi dvi stačiakampes skyles – priekyje ekranui ir galinėje pusėje keisti popieriaus ruloną.
Taigi, mes pirmiausia pasiruošėme dėžutę: išpjovėme dvi stačiakampes angas (priekyje ir gale), pradūrėme 4 skyles šonuose prakišti pagaliukams (tik atitraukėme per toli nuo priekio, reiktų kad būtų arti priekinės angos).
Tada karštais klijais pritvirtinome šiaudelius (neturėjom pagaliukų) abiejuose popieriaus galuose.
Pagal išpjautą ekrano detalę pieštuku apsibrėžeme ant popieriaus juostos skaidres. Jas sūnus užpildė motyvais iš knygos ,,Džordžas ir visatos paslaptys” (nereali knyga, mano abu vaikai ,,valgo” ją).
Kai skaidrės buvo paruoštos susukome popieriaus juostą ant apatinio pagaliuko, įstatėmę viską į dėžutę.
Beliko sukti viršutinį pagaliuką ir pasakoti kas vyksta. Pasibaigus istorijai galima atsukti istoriją atgal (naudojantis apatiniais pagaliukais).
