– Tėti, aš darysiu namą iš kartono. Turiu brėžinį, bet man reikės tavo pagalbos su elektra.
Tuo metu vyras kaip ir turėjo savo darbų, bet atidėjo viską. Žavėjausi kaip jis be jokių išsisukinėjimų paėmė sūnaus namo projektą kaip iš tikro užsakovo. Aptarė koks bus apšvietimas ir kibo į darbus. Tai buvo nuostabi vyrų popietė: vyras konsultavo, kur reikėjo padėjo, bet didžiąją dalį dirbo pats sūnus.
Projektas truko beveik savaitę, kasdien vis papildant. Šiandien ta diena, kai mažasis kūrėjas leido sesei apsigyventi jame su savo lėlytėmis. BET baldai galėjo stovėti TIK pagal jo projektą.
Neskau, kad visi dabar turi statyti tokius namus, juolab gal ir sąlygų tam nėra, bet tikrai džiaugiuosi, kad rimtai pažvelgėm į vaiko idėją, sugebėjom kūrenti jo susidomėjimą ir kartu džiaugėmės tiek procesu, tiek rezultatu. Svarbu, kad parodėm vaikui, jog jis gali mumis pasitikėti.