Kažkada, matant sūnui, teko daryti popierinį namo maketą, tai pamatęs seną maketo nuotrauką, jis panoro išmokti daryti savo.
Paprastai vadovaujuosi taisykle: ,,Jeigu daugiau nei puse darbo turi padaryti suaugęs – tada tai netinkama veikla vaikui”. Ir čia mąsčiau kaip ir ko pamokyti, kad būtų suprantama šešiamečiui… bet tada pamaniau, kad šiame projektuke galbūt neišmoksime gerai suklijuoti, ar apskaičiuoti išklotines, bet galėtume mokytis naudotis liniuote, kirpti, klijuoti, projektuoti, planuoti, svajoti 🙂
NUO KO PRASIDEDA PROJEKTAVIMAS?
Idėjos ir plano. Klausimai, kuriuos uždaviau vaikui:
- Kas gyvens name?
- Kokie yra pagrindiniai kambariai, be kurių būtų sunku ar neįmanoma gyventi?
- Kelių aukštų bus namas?
- Kokios formos?
Atsakymai leido pradėti projektavimą. Nubrėžėme namo planą (vaizdą iš viršaus), tada sūnus papildė baldais, detalėmis. Pagalba vaikui:
- Pro kur pateksime į namą?
- Kaip pereisime iš kambario į kambarį?
- Ar bus langas? Kokio dydžio? (Matavome pagal lego žmogeliuką)
- Kur miegos žmogiukai?
- Kur valgys?
- Ko dar trūskta? Be ko negalėtų išgyventi?
Baigus projektavimo dalį, perėjome prie jo realizacijos. Medžiagas rinko sūnus. Pagrindui naudojome kartoną, o sienoms vatmano lapą. Išklotines ruošiau aš, bet sūnus nurodė sienų aukštį ir stebėjo ką darau. Po truputį kartu klijavome sienas prie pagrindo. Tada ,,klojome” grindų dangą. Galiausiai atkeliavo lego baldai 🙂. Nors dukrai tiko namas ir be baldų.
Manau galima daryti ir paprastesnį variantą, bet kadangi sūnus norėjo tokio, kokį matė, tai teko parodyti gaminimo techniką 😅.