,,René Magritte buvo labai įdomus žmogus, kuris žinojo, kaip priversti žmones galvoti apie pasaulį kitaip. Įsivaizduok, vaikštai po miestą ir viskas atrodo įprastai: medis, namas, paukštis… Bet kai pažvelgi į Magritte paveikslus, tie kasdieniai dalykai tampa kažkuo stebuklingu ar paslaptingu.
Kartą jis nupiešė žmogų, kuriam vietoj veido buvo obuolys! O viename paveiksle didelis debesis plaukė kambaryje, nors, atrodo, debesys turėtų būti lauke. Magritte norėjo, kad žmonės nustotų galvoti, jog pasaulis yra tik toks, kokį matome kasdien. Jis mokė mus svajoti, fantazuoti ir į kasdienius dalykus žiūrėti tarsi į paslaptį.
Vaikystėje Magritte buvo panašus į daugelį mūsų – smalsus ir mylintis nuotykius. Jis mėgo skaityti paslaptingas istorijas ir piešti. Kartais jo piešiniai atrodė keisti, bet toks jis ir buvo – mylintis keistumą, nes jis suprato, kad pasaulis yra daug įdomesnis, nei mums atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Tad kai kitą kartą pamatysi jo paveikslą, gali pabandyti įsivaizduoti, ką jis norėjo pasakyti: ar tai tik obuolys, ar kažkas daugiau? Magritte norėjo, kad mes pažvelgtume į pasaulį kitaip – su šypsena ir smalsumu, lyg bandydami atskleisti paslaptį, slypinčią už kiekvieno daikto.”
Tokia įžanga pradėjome pažintį su Rene Magritte. Vaikams patiko jo kūriniai, o dar labiau – praktinė dalis:
SIURREALISTINIS KOLIAŽAS
Naudojome įvairias iškarpas, klijus, popierių, žirkles. Gan dažnai reikėjo priminti vaikams, kad turime pasirinkti realius, kasdienius objektus ir panaudoti juos įdomiu, kitokiu būdu.
Paprasta veikla, bet suteikianti daug erdvės kiekvienam papaskoti savas istorijas. O pas mus jos keturios:
SIURREALISTINĖS FOTOGRAFIJOS
Žurnale radome įdomią kompoziciją, kurią sugalvojome panaudoti fotografijai!
Kokie efektai, tiesa? Dukra vaikščiojo po namus, žvelgdama į objektus kitaip. Toks ir buvo žymaus siurrealisto R. Magritte siekis.