Šios savaitės, sakyčiau, buvo kiek kitokios. Turėjome keletą didesnio masto projektų, kurie ,,suvalgė“ nemažai laiko, bet labai džiaugiuosi, kad projektinė veikla po truputį atanda vietą mūsų gyvenime. Pirmąją savaitę skyrėme nemažai laiko vienam projektui „Metų laikai“. Tai vieno kadro animacinis filmas, kuriame vaizduojama kaip keičiasi sezonai. Šis projektas buvo tarsi keletos mėnesių užtvirtinimas, nes kalbėjome apie gamtos pokyčius, gyvūnijos pasaulį, nuotaiką ir net kvapus. Antrąją savaitę sūnus pats sugalvojo sau projektą – Lego konstruktoriaus kūrimas. Tai instrukciniai lapai, kuriuose nupieštos įvairios jam žinomos ir jo sugalvotos detalės. TArp projektų tęsėme įprastus užsiėmimus, gal kiek mažesniu tempu, nes turėjome šeimoje ir nelaimę – dukrai skilo raktikaulis, tai teko nemažai laiko skirti mūsų santykių subalansavimui, dėmesio paskirstymui ir dukros priežiūrai.
KALBA
Visi gerai pamename kaip reikėjo prirašyti visą sąsiuvinį pagaliukų ir rutuliukų. Kitaip tariant, lavinti ranką. Esame išbandę keletą tokio tipo knygelių, bet visos labai atstūmė sūnų, kol į rankas nepakliuvo Šviesiukas. Manau, jam ji patinka, nes sūnus žavisi išradėjais, o Šviesiukas – lemputė, kuri simbolizuoja išradimus. Tai sūnus kasdien po keletą puslapių net neprašomas pats su malonumu atlieka.
Dar vienas „nekaltas“ atradimas – žaidimai su kortelių žaidimu „Sudėk žodį“ 🙂 Žaisdamas mokosi ne tik sūnus, bet ir dukra randa vis naujų dalykėlių. Jau nekalbant apie komandinio darbo įgūdžius bei buvimą kartu su savo vaikais.
LAVINAME SKAITYMO ĮGŪDŽIUS ŽAISDAMI
Matau kaip sūnui vis geriau ir geriau sekasi sujungti garsus į skiemenis, o skiemenis į žodžius. Niekada nespaudžiau skaityti, bet kai vaikas pats labai nori – tada rezultatas greitai pasimato. Tik matyt reikia tinkamų priemonių, kad įgytume laisvumą ir pasitikėjimą savimi. Tam mums šiuo metu pagelbėja ,,Katino dienos“ ir „Labas, raide“.
Katino dienos 
Labas, raide
Nepamirštame ir istorijų kūrimo pamokėlių. Jos tikrai pakeitė sūnaus istorojų kūrimo stilių, turbūt kasdien nupiešia ir sukuria po istroriją, kurioje jau yra problematika. Tad šįkart pamoka apie dramos aspektą istorijose 🙂
ISTORIJŲ KŪRIMAS SU VAIKAIS | KETVIRTA PAMOKA
MATEMATIKA
Visą ugdymą orientuoju pagal vaiko poreikį. Turiu metų planą, žinau, ko turime pasiekti, tad leidžiu sau koreguoti planus atitinkamai. Pavyzdžiui, kažką suplanavau pavasariui, o vaikas susidomėjo dabar, tai neatidėliojame to. Svarbiausia yra vaiko motyvacija ir smalsumas, negu plano laikymasis. Taip nutiko su skaičiais. Vieną dieną sūnus skaičiavo iki 100 ir tada sustojo: „Mama, o kas eina po šimto?“. Išsitraukėme savo gamintas Montessori dešimtainės sistemos priemonės ir apžvelgėme tai kas seka po 100.
Pateikiu žemiau ir ankstesnį įrašą kaip gaminau pačias priemones.
DEŠIMTAINĖ SISTEMA
Tęsiame atrastą ,,Numicon“ užduočių knygelę. Šikart skaičių sandara, seka, sudėtis ir atimtis. (Nemokama knygelė: https://www.wilnecotejnrandheathfieldsinf.co.uk/attachments/download.asp?file=103&type=pdf). Ir sūnaus lego projektas skatina lavinti įgūdžius.
lego projektas
PASAULIO PAŽINIMAS | MOKSLAS
Vis dar metų laikai 🙂 Kaip minėjau tokia tema buvo mūsų didysis projektas.
Visas procesas ir mūsų animacinis filmukas:
PROJEKTAS | METŲ LAIKAI
Labai vizualiai matomo nieko nedarėme, labiau per patyrimą susipažinome su vėju, jo krypčių nustatymų. Parke pasigaminome savo lapų aitvarus 🙂 (taip pavadino vaikai).
klevo lapas ant siūlo (vėjas nešioja į visas puses) 
Skėčio pasipriešinimas vėjui 
Pagal ,,Katino dienų“ programą, gaminome lesyklėlę paukščiams. Žodžiu, šios dvi savaitės buvo tikrai kažkokios kitokios, bet tai nėra blogai :)))
PAUKŠČIAI | LESYKLĖLĖ
ŽMOGUS. SVEIKATA. EMOCINIS INTELEKTAS
Turėjome labai praktines savaites, kuriomis visi šeimos nariai sužinojo daugiau apie ,,tantrumus” (nervo priepolius), bei naktinius siaubo priepolius (eng. night terrors), kuriuos patiria vaikai 3-5 metų tarpsnyje. Dauguma žmonių tokius dalykus laiko tiesiog ,,ožiukais“ ir bando suvadyti kontrole bei jėga. Tačiau vaike vyksta tam tikri procesai, kurių metu tikrai nereikia pulti ,,auklėti“ vaiko. Jam labai reikia pagalbos. Džiaugiuosi, kad sūnus praktiškai gali matyti kas vyksta, mokytis kaip reaguoti, suprasti ir pan. Kadangi mūsų dukra įžengė į ši naują pasaulį, tai naujos temos nesiūliau.
- Apie naktinius siaubo priepolius: https://www.tevu-darzelis.lt/naktiniai-kosmarai-ir-naktiniai-siaubo-priepuoliai/
- Apie ,,tantrumus”: https://www.tavovaikas.lt/lt/darzelinukas/g-62493-psichologe-vaikas-neisauga-is-problemu-jos-auga-kartu-su-juo
O čia vienas iš koordinacinių žaidimų, mokyti mėtyti ir gaudyti kamuolį bei lavinti akių koordinaciją 🙂
KOORDINACINIS ŽAIDIMAS
MENAI
Mano stichija… spalvos 🙂 O ir vaikams maišyti spalvas labai patinka. Šįkart įkvėpimo sėmėmės iš rudeninės gamtos:
RUDENS SPALVOS
PAPILDOMA INFORMACIJA
APIE EKRANO LAIKĄ IR KŪRYBIŠKUMĄ
Daug yra įvairių išsamių straipsnių apie ekrano laiką vaikams, amžiaus rekomendacijos, patarimai ir pan. Kažkaip niekada nekilo mums problemų, nereikėjo nei riboti, nei drausti. Filmukų turinį pati rinkau, cenzūravau, stebėjau kaip jis štakoja vaikų elgesį ir pan. Šiais metais jau pirmąjį mėnesį pradėjau pastebėti, kad kažkas ne taip. Vaikuose akivaizdžiai pamačiau, kad sumažėjo noras kurti, plėtoti savo idėjas laisvu laiku. Žaidimai tapo jiems nebeįdomūs, nepadėjo provokacijos. Net ir užduotis atlikti nebuvo didelio noro. Viskas pradėjo vykti gana atmestinai, kad greičiau atlikti užduotis, o tada žiūrėti filmukus (paprastai ekrano laikas buvo viduryje dienos: vaikams kaip fizinis poilsis, o man namų ruošos darbų laikas). Nenorėjau griežtai riboti ekrano laiko, bet ir taip tęstis nebegalėjo. Pradėjau ieškoti informacijos ir dėmesį patraukė vienas straipsnis (nepamenu šaltinio), kuriame buvo rašoma apie situaciją Kinijoje, jog ten vyriausybė priimė (ar priims) sprendimą, jog vaikams būtų griežtai ribojamas ekrano laikas (televizija, žaidimai ir pan.) iki 2-3 valandų per savaitę ir tik penktadieniais, šeštadieniais. Nuskambėjo gana drastiškai, bet žemiau buvo pateikti įvairių specialistų komentarai, kurie savotiškai pakeitė mano nuomonę.
Buvo teigiama, kad Kinijai taip lengvai nepavyks, nes šiuolaikiniai vaikai yra protingi ir jie ras būdų kaip neatitrūkti nuo viso virtualaus pasaulio. Nors dauguma specialistų pritarė, jog tėvai turėtų pasirūpinti, jog visą darbo savaitę internetas vaikų gyvenime būtų atjuntas. Mat jame pilna žalingos informacijos, spaudimo, šlamšto, kuriame geras turinys užgoštas ir nepasiekia mūsų.
Tada radau informacijos apie žmonių priklausomybę įvairiems dalykams ir supratau, kad pati pastūmėjau vaikus prisirišti prie tokio rėžimo, kuriame filmukų žiūrėjimas tapo kaip „greitas maistas“, nereikalaujantis jokių pastangų.
Pirmas žingsnis įveikiant priklauomybę – įpročių keitimas. Kelios savaitės buvo tikrai sudėtingesnės, reikėjo daugiau mano dalyvavimo, bet privalėjau patikrinti ar tikrai ekrano laikas sustabdė mano vaikų kūrybiškumą ir motyvaciją mokytis. Taigi, artėjant ,,filmukų“ pertraukai organizuodavau kažkokias įdomias ir neįprastas veiklas (sausainių kepimas, ekperimentai, knygos skaitymas, ilgesni pasivaikščiojimai lauke). Švelniai įvedžiau įprotį kasdien atlikti užduotis knygelėse, vis palaikiau pokalbius daug klausinėdama, žaisdama kartu. Nes žinojau, kad mūsų atveju nuobodulio tarpas lygus prašymams žiūrėti filmukus. Nenorėjau pyktis, supriešinti mokymosi ir ekrano laiko, kaip vieno kažkokios bausmės, o kito – pramogų. Daug padėjo ir vyras, kalbėdamas apie naujų žinių svarbą, atradimų džiaugsmą ir pan. Supratome, kad tas spalvotas vaizdų pasaulis ekrane kartais daug įdomesnis negu mūsų pasaulis, kuriame vaikai nemato prasmės, todėl bandydami juos ,,perjungti“ iš vieno rėžimo į kitą, stengėmes nepalikti jų vienų emociškai. Nepastebėjau didelio lūžio, jie paleido viską gan lengvai. Galbūt todėl, kad prie ekrano jie praleisdavo ne dienų dienas.
Porą savaičių dirbome visais frontais ir jau pastebėjau rezultatus. Vis daugiau laiko vaikai skirdavo savo kūrybai, užduočių atlikimui, pradėjo daugiau klausinėti, o klausimai vedė ieškoti atsakymų. Žaidimai tapo įdomesni. Sūnus vėl pradėjo visur rašyti, skaičiuoti, kurti knygas ir savo istorijas. Negalėjau patikėti, kaip jie atgijo akyse. Ir svarbiausia, net laisvu laiku, kuomet aš skalbiu, gaminu maistą ar tvarkausi arba kai matau, jog jie nuobodžiauja, nebegirdžiu jokių zyzimų ar prašymų įjungti kompiuterį.
Šiai dienai turime sekmadienį, kai vaikams leidžiame žiūrėti filmukus. Ir penktadienio vakarą, kuomet visa šeima žiūrime filmą kartu. (Neskaitant momentų, kai kartu mokymosi tikslais žiūrime informaciją).
Suprantu, kad šis rėžimas gal ir keisis, bet atsižvelgiant į jų amžių ir potraukius – tai geriausias sprendimas. Tad tikrai noriu padrąsinti ekperimentuoti ir ieškoti geriausio varianto visai šeimai.
O va taip keliaujame į atostogų savaitę. Tiksliau – kitokio rėžimo, bet mokymasi :)))
