Kalbėjome, kad kiekvienas žmogus yra kitoks. Mes skirtingi, turime savo norus, mintis, pomėgius, charakterį ir t.t. Bet kiekvienas labai svarbus, nes jis yra dalis bendro mechanizmo.
Taigi, sukarpiau dviračio paveiksliuką į tris dalis, kaip dėlionę. Kiekvienas gavome po vieną dalį ir turėjome nupiešti ką matome. Tai buvo mūsų unikali dalis 🙂 Dukra tiesiog piešė daug apskritimų, o sūnus jau aiškinosi kaip sudarytas dviratis. Nupiešus savo dalis, beliko tik suklijuoti į vieną bendrą dviratį.
Galiausiai visi ,,užsėdome” and dviračio ir važinėjome po kambarį ( nebuvo lengva, nes reikėjo derintis prie visų).