Šitą žaidimą galima žaisti įvairiomis progomis. Jeigu tai kažkokia šventė – tada naudojame kaip ,,Linkėjimai”, jeigu norime pažinti vienas kitą, pasvajoti – naudojame kaip ,,Svajonės”. Galima spręsti ir problemas. Keisis tik piešiamas turinys.
Kiekvienam nariui duodame po lapelį ar lapą, piešimo priemones. Jeigu žaidžiame ,,linkėjimus”, tada kiekvienas turi nupiešti palinkėjimą visiems žaidime dalyvaujantiems, nepasakoti ką piešia. Kai visi baigė lapelius sulankstome, sudedame į dubenį ar dėžutę ir kiekvienas išsitraukia po lapelį. Svarbu, kad pakliūtų kito žmogaus lapelis.
Dabar svarbiausia dalis! Kiekvienas turi rodyti piešinį, kurį gavo, ir pasakoti taip, kad neva jis jį piešė. Apibūdinti ką pavaizdavo, kodėl ir pan. (,,Aš čia piešiau …, nes…” ir pan.). Tikras piešėjas tyli, nekomentuoja. Kai visas ratas apsisuka, tik tada piešėjas pasiima atgal savo piešinį ir paaiškina ką iš tikro piešė.
Skamba gal ir paprastai, bet jau ne kartą įsitikinau, kaip bandymas įsijausti į kito žmogaus pasaulį parodo kiek daug nežinau apie jį, kaip įsivaizduoju priešingai ir pan. Ir tikras iššūkis paaiškinti dvimečio vaiko piešinį, kad jis įgautų prasmę 🙈.
Po žaidimo būtinai reikia reflektuoti. Pasidalinti įspūdžiais.