Dar vienas ,,sutapimas” mano gyvenime. Iš vakaro perskaičiau įdomų faktą, kad vaikams iš tiesų nereikia tiek žaislų. Jiems užtektų dėžės su virvelėmis ir jie puikiai prigalvotų įvairių žaidimų. Tai kitą dieną sesuo padovanojo dėžutę, pilną įvairiausių virvelių virvelyčių!
Teorija patikrinta ir vaikai, atradę laimikį, žaidė pusdienį. Ir pavadėlis, ir gyvatė, ir gelbėjimosi virvė, ir grandinė, ir papuošalas… Tikras lobis 😍
O kalbant apie žaislus, tai stebint jų susižavėjimą žaislais, tikrai panašu, kad tikrai nereikia jų tiek. Mums klaidingai atrodo, kad žaislai vysto, moko, lavina vaikus ir galbūt bus mažiau darbo mums. Visa milžiniška industrija ties tuo dirba ir mes jai sėkmingai tarnaujame. Ta kuriama iliuzija, kad žaislai užpildys vaiko trūkumą, trūkumą vidiniam vystymuisi tokia stipri, kad sunku jai atsispirti… bet čia reikia būti labai atsargiems ir neperlenkti lazdos, mat sukurdami dirbtinį pasaulį ne tik neužpildysime tikrojo vaikų poreikio, bet ir juos suklaidinsime. Vietoj pagalbos išmokti tikrųjų gyvenimo dėsnių, prikursime dirbtinų dėsnių, kurie realiame gyvenime neegzistuoja.