Tai skiltis, kurioje rašau apie vaikų auklėjimą, savo asmeninę patirtį pritaikant teorinias žinias. Dalinuosi išvadomis, o kartais tiesiog teorija, reikalinga pažįstant vaikus. Auklėjimas pirmiausia prasideda šeimoje. Ji yra kaip mažytė labaratorija, kurioje pirmą kartą užgimsta gyvybė. Šeima – maža pasaulio kopija, jeigu vaikai ir tėvai kartu sukurs rūpesčiu, palaikymu, meile grįstus santykius, tai ši kopija dublikuosis, plėsis, kol galiausiai visas pasaulis taps kaip viena didelė ir laiminga šeima.
Galbūt kažkam atrodo, kad būdama mama, kuri daugiau investuoja ne į savo asmeninę sėkmę, o kloja pamatus savo vaikų gyvenimuose, moteris nerealizuoja savęs. Būti mama – tai natūralus dalykas kiekvienai moteriai, tik šiame moderniame pasaulyje visuomenėje dirbtinai kuriamos vertybės. Mes aukojame save pinigams, verslui, prabangai to net nesuvokdami, nes gyvename dideliame mele, kuriame įmanoma visiškai …
Vaikų auklėjimas atrodo toks savaime suprantamas dalykas, nors iš tiesų jis savaime nepasidarantis dalykas. Kai neužmerki akis tam, kas vyksta aplinkui, įskaitant ir savo namus, supranti kokį svarbų vaidmenį atlieka tinkamas žmogaus auklėjimas. Ir kokius pokyčius jis gali atnešti. Gyvenu tuo, kad neužtenka paruošti vaiko užpildyti bazinius poreikius, bet jį reikia išmokyti mėgautis gyvenimu, paruošti …
Pamaniau, kad verta prisiminti, kokį subtilų darbą atlieka tie tėvai, kurie bando padėti vaikui išmokti užmegzti ryšį su juo supančiu pasauliu. Mamai dažnai norisi vaikui ko geriausio, o tai kartais pasiteiškia meškos paslaugomis, kartais atimame galimybe vaikui pačiam pažvelgti problemai į akis. O kartais priešingai, paliekame jį vieną mūšio lauke. Nesi tikras ar čia reikalingas …
Šiandien, skubėdama iš vieno vaiko būrelio į kitą, pralenkiau jaunus tėvus. Vyras stūmė vėžimėlį, o mama nešė rankose kelių mėnesių kūdikį. Vyras žvilgtelėjo į mane su sūnumi nešioklėje ir tarė žmonai: ,,Tau gal irgi tokio reikia, atrodo patogiai, vistiek rankose visada neši”. Kažkaip prisiminiau savo pirmuosius žingsnius motinystėje. Visus dalykus, kuriems sakiau ,,Ne, man nereikės”, …
Nežinau ar tikite tokiais dalykais, bet man taip nutinka nuolatos! Pavyzdžiui, manęs klausia kaip įkvėpiu vaikus užsiėmimams. O aš nežinau ką atsakyti, nes dažniausiai jie tiesiog patys anksčiau laiko manęs prašo būtent to, ką planavau. Vakare suplanuoju, o ryte jie jau man tai siūlo. Kartais net juokingas pyktis kyla, kad jie taip didžiuojasi savo idėjomis, …
Dar vienas ,,sutapimas” mano gyvenime. Iš vakaro perskaičiau įdomų faktą, kad vaikams iš tiesų nereikia tiek žaislų. Jiems užtektų dėžės su virvelėmis ir jie puikiai prigalvotų įvairių žaidimų. Tai kitą dieną sesuo padovanojo dėžutę, pilną įvairiausių virvelių virvelyčių! Teorija patikrinta ir vaikai, atradę laimikį, žaidė pusdienį. Ir pavadėlis, ir gyvatė, ir gelbėjimosi virvė, ir grandinė, …
Veterinarijos klinika. Žaviuosi vaikų išradingumu… ir žinau, kad tai nėra tik įgimtas kūrybiškumas. Daug įtakos turi vaiką supanti aplinka. Žinodama tai, kartais (dažnai 🤫😁) atsisakau kažko dėl savęs, kad tapčiau tinkama jiems aplinka, aplinka ,,dėl kitų”. Ir turiu pripažinti LAIMIU DAUGIAU negu galvoju. Keistas reiškinys, bet aptarnaujant vaikų augimo poreikį, gaunu labai daug pati. Rašydama …
Kokias skirtingas, gražias ir įdomias fazes praeina tėvai, užsiimdami vaikų auklėjimu. Kuo labiau siekiu aiškumo, sąmoningumo, tuo labiau suprantu, kad nieko nesuprantu. Arba kiek dar daug nesuprantu. Kiek pamenu savo vaikystės laikus, tai daug augimo iššūkių buvo bandoma išspręsti per kontrolę ir baimę. Jaučiu kaip genuose slypi ta tendencija, tas neva greitasis problemų sprendimas, bet …
Vienas labiausiai mane varginančių dalykų vaikų auklėjime ir ugdyme yra kalbėjimas, nuolatiniai vaikų klausimai ir mano atsakymai. Kartais atrodo, kad nelieka laiko sau. Tu visada stebėtojo ir pasakotojo pozicijoje. Kaip koks kasdienis gidas. Aplanko net tokios mintys: ,,kodėl negalime bent 5 minutes patylėti, eitume va miške kur kas sau, o čia kiekvienas su milijonu klausimų. …
Sakoma, kad tai dėsnis (bausmė ir apdovanojimas), pagal kurį mes gyvename. Vieni jautriau pastebim gyvenimo siunčiamus signalus, kiti – mažiau. Man visada buvo įdomu kaip šis dėsnis veikia vaikų auklėjime. Tiksliau, kaip turėčiau teisingai pasinaudoti bausme ir apdovanojimu, kad netenkinčiau tik savęs ar supainiočiau vaikus. Sunku pasikliauti tik savimi, nes dažnai sprendimai kyla neapgalvojus, o …