TAI NE TIK KŪNAS, TAI KUR KAS DAUGIAU…

Nežinau nė vienų tėvų, kurie nesiektų pačio geriausio savo vaikams. Kiekvienas stengiasi kaip tik sugeba ir supranta. Mes, kaip tėvai, norime perduoti vaikams gyvenimo išmintį, paruošti juos ateičiai ir išmokyti gyvenimo subtilybių. Rodome savo pavyzdžiu, kad gyvenimas – tai nuolatinė mokykla, kurioje mokomės kaip sutarti, bendrauti, tobulėti, ieškoti ir kurti. Visa tai norisi ir perduoti savo vaikams.

Sunku įsivaizduoti, bet svarbiausias mokymosi periodas prasideda JAU nuo būsimo vaiko tėvų: nuo jų kūdikystės iki kol jie susilaukia savo vaikų. Žinome, kad, kai moteris tampa neščia, labai svarbu kuo ji gyvena: ko ji klausosi, ko ji mokosi, kas ją supa, nes viskas veikia ir vaisių. Galbūt per mažai kalbama kokie vaisiaus vystymosi procesai vyksta gimdoje ir kas nutinka žmogui, nes būtent tas periodas kertinis visame likusiame žmogaus gyvenime. Dažnai galvojama, kad vaikas gimė ir viskas, tėvai daro su juo ką nori. Tačiau taip nėra. Kiekvienas gimęs žmogus turi savo vaidmenį ir tėvų paskirtis padėti tam mažam žmogučiui atrasti kas jis, kodėl jis čia, ką jis turi padaryti.

Ne kartą girdėjau, kad vaisius gimsta su milžinišku kiekiu informacijos, su žinojimu kas egzistuoja prieš gimstant ir kas po mirties, kokia žmogaus paskirtis ir kodėl egzistuoja šis pasaulis. Vaisius pamena koks gyvenimas buvo mamos gimdoje, ką ji jautė, galvojo, išgyveno. Jis gimsta žinodamas daugiau negu mes, tik jis negali viso to išreikšti savo 5 jutimo organais. O dviejų metų bėgyje, spaudžiamas šio pasaulio, jis užmiršta visą tą informaciją ir jau mokosi to, ką aplink jį formuoja tėvai ir kita aplinka.

Vaikas – tai kūrinys, kurį gamtos procesai (per jo mamą) vysto fiziškai, emociškai, intelektualiai, dvasiškai tam, kad paruoštų gyvenimui.

Žvelgdama į naujos gyvybės pirmuosius alsavimus negaliu pamiršti, kad tikrasis žmogus kiekviename mūsų nenori patarnauti tik kūno. Verčiau jis pasirengęs patarnauti kūnui tik tiek, kiek tai padės pasiekti pilnatvės ir pažinti tikrąjį save.

Galbūt visa nuskambėjo ir keistai, bet bendravau ne su vienu jaunu žmogumi, kurie tik patvirtino, kad labai labai ieško šiame gyvenime to, ką jaučia žinoję vaikystėje. Tad noriu padėti ne tik savo vaikams susigaudyti gyvenimo labirintuose, bet ir pati juose nepasiklysti.