Aš jau nepamenu kiek kartų norėjau pakeisti savo gyvenimo scenarijų. Tiesiog jutau, kad gyvenu ne savo gyvenimą. Šimtai aplinkų mėtė mane kaip kamuolį iš vienos vietos į kitą. Aš pasigedau savęs, savo gyvenimo ir krypties, kuria turiu eiti.
Pamenu tą momentą, kai važiavau į darbą traukiniu ir žvelgiau pro langą į judrias Londono gatves, tą dieną nejutau jokio skonio bendraudama su kolegomis ar klientais, net mylimas darbas atrodė didžiulė nešta, uždėta man kažkieno kito. Ir tądien visų tų užsitęsusių dalykų gausa ėmė lietis per kraštus. Tai buvo tas ,,aha!” momentas, kai supratau, kad nenori tokio filmo, kurį kažkas režisuoja už mane. Noriu savo gyvenimo!
Tai buvo naujojo scenarijaus pradžia.
Maniau, kad turiu ,,atsikratyti” mane supančių žmonių, tada darbo, vėliau net ir šalį pakeičiau. Kūriau ir kūriau vis skirtingus gyvenimo planus, tik kažkodėl scenarijus liko fantazija, o gyvenimas judėjo sava linkme. Galiausiai, kai pavargau nuo nežinomybės, nuo nusivylimų ir jau buvau benuleidžianti rankas, netikėtai šovė mintis: ,,Reikia išsiaiškinti kas yra mano gyvenimo scenarijaus autorius. Gal per jį galėsiu valdyti savo likimą?”.
Genialu!
Taip susuko man galvą tas klausimas, kad net ir po šiai dienai jis vienas dominuojančių mano širdyje. Auginu ir branginu jį, nes šio klausimo ir atsakymų į jį paieškos dėka jaučiu gyvenimo gylį, jame atsiranda turinys. Kurio ima trūkti daugumqi žmonių.
Kasdien mokausi kaip priimti savo gyvenimą teisingai, kad nenorėčiau nieko pakeisti, nesigailėčiau to, ką pasakiau ar padariau. O kai pagaunu save ,,perrašinėjant” praeitį, pagalvoju: ,,na gerai, tai jeigu grįžčiau į tą tašką, kurį dabar noriu pakeisti, ar pakeisčiau daug dalykų?”.
Sunku patikėti, bet beveik visada susivokiu, kad negalima pakeisti nieko, jeigu nežinai kuria linkme keisti. Nes prieš tai parašyti scenarijai nepasiteisino ir neatnešė jokios naudos. Tad grįšti į pradinį tašką – ką ir kaip pakeisti, kad psisektų.
Sakoma, kad kiekvienas žmogus gali susikurti savo gyvenimo filmą, kurį pats ir koreguotų, ir tobulintų. Tik norėdami parašyti sau gerą ateities planą, turime išauginti vidinį jautrumą ir suvokimą kas mums yra gerai ne mano vienos naudai, bet visos sistemos atžvilgiu ir tada to siekti, nebijant padaryti klaidų ir priimti netinkamų sprendimų. Žmogus taip mokosi, bręsta kol galiausiai pasiekia tašką, kai jaučiasi laimingas ir svarbiausia, harmonijoje su gamta. O tai gi yra mūsų gyvybės šaltinis, geros savijautos formulė.
