Tai skiltis skirta mums, moterims, esamoms ar būsimoms mamoms. Vaikų auklėjimas reikalauja daug vidinės stiprybės, motyvacijos, užtikrintumo bei palaikymo. Rašau su mintimi, kad galiu būti dalis moteris palaikančios aplinkos, nes pati žinau, koks svarbus yra kitų moterų palaikymas, kuris nuolat į širdį kužda: ,,Tu nesi viena. Tu nuostabi. Tu – mama. Tu – moteris. Mes kartu auklėjame ir ugdome vaikus ne šeip sau…”.
Šiandien pirmą kartą užsidėjau plačiabrylę skrybėlę. Ir staiga supratau vieną juokingą dalyką. Iš šalies moterys su tokiomis skrybėlėmis kartais atrodo tarsi šiek tiek pasipūtusios. Lyg žiūrėtų tik tiesiai prieš save ir joms niekas aplink neįdomu. O tada užsidėjau ją pati. Ir paaiškėjo, kad… aš tiesiog nieko nemačiau. 😄 Matymo laukas susitraukė iki kokio metro aplink […]
DAMOS SU SKRYBELĖM Read More »
Kai turi labai didelį norą, kai tikrai jauti aistrą pačiam procesui – organizuoti, dirbti, ugdyti savo vaikus, kurti visos šeimos gyvenimą – tu tuo mėgaujiesi. Tau tai nėra vien pareiga. Tu jauti, kad tai turi prasmę. Bet tas noras po truputį pradeda taip stipriai veikti, kad tu nustoji skaičiuoti. Kartais net nustoji rūpintis savimi. Tu
UGDYMAS ŠEIMOJE | TAI KO NESIMATO NUOTRAUKOSE Read More »
Kaskart išgirdus žodžius „žmonės turi“, kūnas tarsi sustingsta. Taip, mes tikrai turime labai daug dalykų atlikti savo gyvenime. Bet kartais tas „turi“ pradeda mus vytis iš visų pusių. Dar tik rakini duris, o kaimynas jau pareiškia, kad turi nupjauti žolę būtent dabar, nes jis šiandien laukia svečių. Autobuse turi užleisti vietą senyvai moteriai, nors greta
MOTERIS NĖRA TIK SĄRAŠAS DARBŲ Read More »
Rytas kartais užklumpa kaip dovana. Po ilgo sąstingio išėjau į gryną orą ir staiga pajutau: bunda žemė, savo žalias rankas į saulę kelia tulpės, virš galvos skrenda trys žąsys, kažkur medžiuose šaukiasi paukščiai, kažkas cypsi, juda, skleidžiasi. Jaučiu, kaip šiluma sklinda po oda, o pavasario vėjas primena neapsigauti – dar ne vasara. Tačiau kavos kvapas
NE TIK PASIIMTI, BET IR DUOTI Read More »
Šiandien išėjau į gėlyną pasigauti serotonino. Draugė sakė, kad reikia daugiau sąlyčio su žeme, ir nusprendžiau pasinaudoti patarimu. Besidarbuodama pagalvojau vis dažnai girdžiu, kad žmogui norisi pabėgti iš miesto, nuo to tempo, emocinio triukšmo. Iš viso to, kas per greita, ko per daug, kad per dirbtina. Ir aš pati ne kartą esu taip galvojusi, kad
KUR IŠ TIKRŲJŲ NORIME SUGRĮŽTI Read More »
Kada pradeda veikti kritinis mąstymas Purendama trečio sūnaus patalus, prisiminiau juokingą pardavėjos komentarą apie vaikišką čiūžinuką. Buvome jauni būsimi tėvai, rinkomės tarp kelių skirtingų čiužinukų lovelei. Kam tos skylutės čiužinyje, paklausė vyras. Konsultantė patikino, kad jos labai svarbios, jog kūdikis neuždustų, mat skylutės bambutei kvėpuoti. Mudu negalėjome sulaikyti juoko. Dar ir šiandien šis sakinys abu
SKYLUTĖS BAMBUTEI KVĖPUOTI Read More »
Fejerverkų nušviestas dangus visada sužadina jausmus. Trumpa, romantiška akimirka, po kurios neišvengiamai ateina apmąstymai apie metus – apie visus iki šiol nugyventus. Panašiai kaip per gimtadienį, tik vietoj torto žvakučių šįkart tiksi laikrodis, o vienu metu į dangų žvelgia šimtai žmonių. Vieni mato žvaigždes, kiti – spalvotas šviesas. Visi laukia perėjimo. Iš vienos pusės –
TOBULUMAS NETOBULYBĖJE Read More »
Ar tu pasiruošusi nerti į dar vienus metus, kurie be tavo moteriško prisilietimo nebus tokie gražūs ir daug duodantys? Nesu tikra, kad esu pasirengusi, bet nekantrauju sutikti gyvenimo situacijas, iššūkius ir džiaugsmus. Kaip niekada anksčiau jaučiu, koks svarbus ir reikalingas yra moters įsitraukimas į šeimos gyvenimą. Jos veikimas tarsi širdis, pumpuojanti kraują kitiems organams. Ji
AR TU PASIRUOŠUSI? Read More »
Su dukra eidamos pro jaukią kavinukę, nenuleidome akių, kol už mūsų neišniro kito pastato tamsūs langai.– Mama, norėčiau ten kada nors nueiti, – pasiūlė dukra. Taip, pagalvojau, norėčiau ir aš apsilankyti naujoje vietoje. Ir tada širdį užgulė kažkoks slogus jausmas. Tarsi pritrūktų oro kvėpuoti – taip velniškai trūksta laiko. Pirmosios mintys sukosi apie tai, kad
Vis dažniau pagalvoju apie šitą frazę prieš užmigdama. Kartais atrodo, kad vos lovą pasiekiu… Atsiguli ir galvoji: kodėl jaučiuosi tokia be jėgų? Juk dar norėjau vaikams paskaityti, su vyru ramiai pasikalbėti, pati kažką nuveikti – bet kūnas ir galva jau sako „ne“. Pavargusi. Nuolat pavargusi. Ilgą laiką maniau, kad čia tik mano būsena, mano „problema“.
PANAIKINKITE NUOVARGĮ! Read More »