Natiurmortų tapyba yra unikalus būdas vaikams tyrinėti pasaulį per spalvas, formas ir šviesos žaismą. Tai ne tik technikos mokymasis, bet ir nuostabi galimybė sustoti, pastebėti smulkias detales bei atrasti grožį kasdieniuose daiktuose. Reggio Emilia metodas pabrėžia, kad vaikai mokosi stebėdami ir patirdami, todėl tapyba tampa ne struktūruotu užsiėmimu, o laisvu ir džiaugsmingu tyrinėjimo procesu.
Šį kartą nusprendžiau su savo sūnumi išbandyti natiurmortų tapybą. Viskas prasidėjo nuo paprasto stebėjimo – kartu rinkomės objektus, aptarėme jų spalvas ir formas, o tada kibome į tapybą. Tai buvo daugiau nei tik dažų tepimas ant drobės – tai buvo bendras pokalbis, eksperimentavimas ir atradimas. Dalinuosi šiuo patyrimu, tikėdamasi įkvėpti ir kitus atrasti šį kūrybinį kelią kartu su savo vaikais.
Natiurmorto tapybos etapai: Mūsų kūrybinis procesas su sūnumi
- Kompozicijos kūrimas kartu
Viskas prasidėjo nuo bendro sprendimo, ką norėtume tapyti. Mes kartu su sūnumi peržiūrėjome įvairius daiktus namuose ir nusprendėme sukurti natiurmortą iš vaisių dubens, puodelio ir audinio, kuris pridėtų spalvų bei tekstūros. Leisdavau sūnui pačiam rinktis, kur dėti kiekvieną objektą, ir džiaugiausi jo sprendimais – jam labai patiko kontrastas tarp mėlynai languoto audinio ir vaisių spalvų. - Stebėjimas ir aptarimas
Prieš pradėdami tapyti, stebėjome kokia tai kompozicija. Uždegėme šviesą ir kartu pastebėjome, kaip šviesa krenta ant obuolių, kokie yra šešėliai po puodeliu. Paklausiau sūnaus: „Kokios spalvos yra citrinos šešėlis? Ar matai, kaip šviesa atspindi nuo obuolio paviršiaus?“ Jam labai patiko stebėti šviesos žaismą, ir jis dalinosi savo pastebėjimais, kaip spalvos keičiasi nuo ryškios geltonos iki tamsios šešėlio pilkos. - Eskizo piešimas
Pradėjome nuo paprasto eskizo ant drobės. Aš rodžiau, kaip galima nubrėžti paprastas formas – apskritimus, stačiakampius. Sūnus piešė drąsiai, o aš stengiausi neįsikišti, leisti jam pačiam atrasti proporcijas ir vietą objektams. Buvo nuostabu matyti, kaip jis iš karto suprato, kur turi būti dubuo ir puodelis. - Pirmojo spalvų sluoksnio tapymas
Kai eskizas buvo paruoštas, perėjome prie tapymo. Sakyčiau, tai pati sunkiausiai vaikams suprantama vieta – tapyti reikia pradėti nuo didžiausių plotų bei fono. Tada palaipsniui pereiname prie detalių. Vaikams norisi pradėti nuo pačių gražiausių ir mažiausių detalių, bet jos, tapant fonui, užsidažo. Todėl ir pradėjome nuo pilkai violetinio fono, tada languotos skarelės. - Detalizavimas ir šešėlių kūrimas
Kai pagrindinės spalvos buvo užteptos, pradėjome pridėti detales. Aš rodžiau, kaip galima pridėti šešėlius, kad objektai atrodytų „gyvesni“. Sūnus pats pastebėjo, kad puodelis turi tamsesnį šešėlį iš vienos pusės ir pridėjo pilkos spalvos. Jis taip pat labai kruopščiai dirbo su obuolio detalėmis, pridėdamas šviesos atspindžius, kad obuolys atrodytų blizgantis. - Refleksija ir aptarimas
Baigę tapyti, atsisėdome ir pažvelgėme į mūsų darbą. Paklausiau sūnaus: „Kas tau labiausiai patiko šiame procese? Ar buvo kas nors, ką norėtum pakeisti?“ Jis atsakė, kad jam labiausiai patiko maišyti spalvas (naudojo tik pirmines spalvas, visą kitą maišė pats) ir kurti šešėlius. Mes kartu aptarėme, ką galėtume padaryti kitaip kitą kartą, ir sūnus pasiūlė išbandyti daugiau vaisių ar net pridėti gėlių.
Tai nėra mūsų pirmasis natiurmortas, bet vaika auga ir keičiasi kasmet, jeigu ne kasdien. Todėl tikrai verta grįžti ir grįžti prie tų pačių pamokų, nes vaikas visai kitaip išgyvena šią patirtį.
Iš archyvo:
LAUKINIŲ GĖLIŲ NATIURMORTAS