Skubu pasidalinti labai įkvėpiančia vieta – Kazio Varnelio namais – muziejumi (Vilnius, šalia rotušės).
Trumpai apie Kazį Varnelį:
Kazys Varnelis (1917–2010) – žymus lietuvių menininkas ir kolekcininkas, gimęs Telšių rajone, amatininkų šeimoje: jo mama buvo audėja, o tėvas taip pat vertėsi amatais. Po Antrojo pasaulinio karo Varnelis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur išgarsėjo kaip optinio meno (oparto) kūrėjas ir sukaupė įspūdingą meno kolekciją. 1998 metais sugrįžęs į Lietuvą, jis Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, šalia Rotušės aikštės, įkūrė Kazio Varnelio namus-muziejų, kuris nuo 2003 metų tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. Muziejus įsikūręs viename seniausių Vilniaus pastatų – Mažosios gildijos name – ir apima daugiau nei 40 ekspozicinių salių, kuriose eksponuojami Varnelio optinio meno darbai, senoji grafika, žemėlapiai, Vakarų Europos skulptūra bei tapyba, istoriniai baldai ir Tolimųjų Rytų menas. Šiame muziejuje taip pat saugoma gausi, beveik 10 tūkstančių leidinių turinti biblioteka bei menininko dirbtuvė. Kazio Varnelio namai-muziejus yra pirmasis kolekcininko įkurtas muziejus Lietuvoje, išsiskiriantis neįprasta ekspozicijos struktūra, kurioje subtiliai dera kontrastai, ritmas ir erdvės pojūtis.
Man asmeniškai paliko didelį įspūdį kaip pats menininkas suorganizavo visas erdves, kaip pasakojo maloni muziejaus darbuotoja – Kazys pats parodė kur ir ką kabinti. Buvo įdomu stebėti kaip keičiasi kompozicijos žvelgiant pro visas durų angas.
Vaikai irgi liko įkvėpti, sūnus net komiksą nupiešė 🙂 Beje, dovanų gavome ir labai smagius leidinukus.
Paskutiniame aukšte buvo eksponuojami kito lietuvio – amerikiečio vitražininko Albino Elskaus darbai, kurie labiau palietė dukros širdį. Dabar namuose po kiekvieno jos piešimo turiu apžiūrėti ,,senosios dailininkės” teptukų ekspoziciją, naudotų dažų tūbeles ir, žinoma, eksponuojamus darbus.
Trumpai apie Albiną Elskų
Albinas Elskus (1926 m. rugpjūčio 21 d. Kaune – 2007 m. vasario 8 d. Niujorke) – lietuvių kilmės dailininkas, vitražistas, tapytojas ir pedagogas, žinomas dėl savo reikšmingo indėlio į vitražo meną. 1944 m., vengdamas sovietų mobilizacijos, pasitraukė į Vokietiją, kur Darmštato aukštojoje technikos mokykloje studijavo architektūrą, o Freiburgo Dailės ir amatų mokykloje – tapybą. 1949 m. emigravo į JAV, kur Čikagoje pradėjo vitražo meistro praktiką. 1952–1953 m. Paryžiaus École des Beaux-Arts gilino litografijos žinias. Nuo 1953 m. dirbo Niujorko Georgo Durhamo vitražo studijoje, o vėliau dėstė Fordhamo universitete ir Parsonso dizaino mokykloje. Per savo karjerą sukūrė daugiau nei 100 vitražų bažnyčioms ir institucijoms JAV, Kanadoje ir Meksikoje. Jo darbai išsiskiria laisva kompozicija, kurioje figūros neskaidomos švino juostomis, o primena tapytus vaizdus. 1980 m. išleido knygą „The Art of Painting on Glass“, kuri laikoma reikšmingu leidiniu vitražo meno srityje. 2000 m. apdovanotas Amerikos vitražistų sąjungos premija už viso gyvenimo kūrybą.
