Apie moterišką galią
Moterys visada tyliai neša stiprybę, kuri palaiko šį pasaulį. Tai dažnai neišsakoma, nematoma, savaime suprantama – bet be jos nebūtų nei gyvenimo, nei namų, nei tvarkos. Moteris puoselėja gyvybę, augina kartas, ir suteikia šilumą kiekvienai erdvei, kurią paliečia. Ji yra namų širdis, šeimos siela, ir tyli jėga, kuri suka pasaulį.
Pasaulis stovi ant pamato, kurį kuria moteris. Ji yra ta, kuri surenka, organizuoja, kuria ir rūpinasi. Be jos pasaulis tampa išsisklaidęs, atitrūkęs, šaltas. Jos buvimas atneša darną, jos prisilietimas ramina, o jos balsas – kai tik ji leidžia jam iškilti – gali vesti tautas.
Senovės išmintyje moteris vadinama „namais“ – ne todėl, kad ji turi būti apribota, bet todėl, kad ji yra struktūra, kuri viską laiko. Ji formuoja erdvę, kurioje vyksta gyvenimas. Jos įtaka yra gili, net jei dažnai lieka užkulisiuose. Tačiau dabar, kaip niekada anksčiau, atėjo laikas moterims išeiti į priekį – ne kovoje su vyrais, o tikroje partnerystėje, vedamos moteriškos išminties ir vidinės stiprybės.
Moterims nereikia būti garsesnėms ar griežtesnėms. Jos turi grįžti prie savo tikrosios esmės: intuicijos, kantrybės, tikslingumo. Moteris, kuri žino savo vertę, neturėtų šaukti – jos buvimas pats savaime traukia dėmesį. Ir vyras, kai jį paliečia autentiška moteriška jėga, tampa labiau susitelkęs, atsakingas ir pilnavertis.
Žinome tai, bet kaip dažnai užnirštame… Visuomenė ragina moteris konkuruoti, įrodyti, siekti – bet retai primena apie jų gilesnę misiją: vadovauti išmintingai, auklėti su meile ir per savo natūralią stiprybę atnešti pusiausvyrą. Moterų vaidmuo nėra mažas. Jis – milžiniškas. Jis – esminis.
Tai ne grįžimas atgal – tai sąmoningas judėjimas pirmyn. Kaip moteris paverčia namus namais, ji turi galią atnešti darną pasauliui, kuriam reikia šios moteriškos jėgos sugrįžimo – išmintingos, stiprios ir giliai mylinčios.
Tavo balsas svarbus. Tavo rūpestis svarbus. Tu esi svarbi.