Kartą sulaukiau komentaro: ,,na ir kas, kad aukoji savo karjerą, mokai to, ką anksčiau ar vėliau vaikas pats išmoks. O galiausiai išeis iš namų ir nei ačiū nepasakys!”. Nekomentavau nieko. Taip, yra žmonių, kuriems ugdymas namuose tai tik pratimai ir užduotys.
Dar kol neturėjau vaikų, turėjau jausmą, kad “kai turėsiu” būtinai skirsiu maksimaliai savo laiką jiems. Na žinot, smagiai piešim, lipdysim.. Net neįsivaizdavau kokios tai apimties projektas! Tai ne šeip keli žaidimukai, tai nuolatinės paieškos, vėlyvi vakarai, daug spausdinimo ir karpymo… ir svarbiausia – daug daug milžiniškų pastangų padėti mažiesiems pažinti šį pasaulį, jame veikiančią tvarką, pažinti save, prisitaikyti prie aplinkos. Išmintinga mama tai žino. Ji taip pat žino, kad jos atlygis nukeliaus ateities kartoms: jos anūkams, pronūkiams. Kažkada mano prosenelis išmokė kažko mano močiutę, ji – mano mamą, o mama – mane. Kiekviena karta pridėjo kažko naujo ir ypatingo. Tai mūsų bendras pasaulis.
Vaikai myli tėvus, kol jaučiasi priklausomi nuo jų. Kai atsiranda vieta pasirinkimui – jie renkasi kur jiems patogiau. Tai tiesiog paprasta mūsų prigimties mechanika. Tad natūralu, kad mūsų vaikai užaugs, sukurs savo pasaulį gal net be mūsų ir viskas kas liks, bus tai ką įdėsime dabar. Kokį ryšį pastatysime. Kokį pavyzdį parodysime. Kokias vertybes įdiegsime.
Ugdymas namuose – tai darbas visą parą. Aš padalinčiau jį į dvi dalis – intelekto ugdymas ir žmogaus statymas. Vos naujagimis išvysta pasaulį mes darome mankštas, įvairius pratimus, stimuliuojame rega, klausą. Mokiname sėdėti, judėti. Vėliau laviname smulkiąją motoriką, logiką, fotografinę atmintį, spalvų, formų suvokimą ir t.t. Tai svarbu. Bet tik šito neužtenka. Vienas ar kitas žaidimas kartais užima vos 5-10 minučių. Visą kitą laiką mes skiriame praktiniam pasaulio pažinimui, mūsų tarpusavio ryšio statymui.
Tarp mūsų ir vaikų didžiulis atotrūkis, mes kalbame visai skirtinga kalba, nesuprantame vienas kito. Tad nuolat ieškome būdų kaip pateikti informaciją, kad vaikai ją suprastų. Mokome paprastų gyvenimiškų dalykų, kurie jiems padės ateityje gyventi laimingai. Viskas taip greitai kinta, kad po dar vieno dešimtmečio nežinia kokios sryties specialistų reikės, bet šiandien giliai širdyje jaučiu, kad tikras žmogus visada turės paklausą bet kokioje rinkoje. Jis sumanus, laimingas, drąsus, mąstantis globaliai.
Ugdymas namuose – tai gyvenimo būdas, prie kurio prisideda visa šeima, nes būtent ji ir yra didžiausias mūsų mokytojas, ji nuolat šalia, palaiko, pastumia pirmyn.
Tik norėjau padrąsinti tęsti ką darote, net jeigu tai ir 10, bet nuoširdžių, minučių vaikui, tai gera pradžia užmegzti ryšį su juo. Nors ir labai norisi, bet nereikia, kad visi pasaulio žmonės žinotų ką darote. Užtenka bent dar vieno panašiai mąstančio žmogaus ir jūs jau nenugalimi!
