Neseniai teko sudalyvauti seminare apie paauglystę ir virtualų gyvenimą. Buvo paliesta tema: masiškai plintanti programėlė “TikTok”.
Žinot, po vebinaro norėjau verkti… košmaras, koks gyvenimas laukia mūsų vaikų jeigu nesustabdysime šios žmonijos degradacijos. Vis aiškiau darosi, kad visgi vaiko gyvenimo pagrindai yra kuriami tėvų. Nė viena pasaulio vyriausybė, mokykla ar organizacija negali pasirūpinti kiekvienu planetos kūdikiu ir jį užauginti žmogumi. To reikalaujama, pirmiausia, iš tėvų. Reikalaujamas naujas požiūris į žmogaus auklėjimą, sąmoningumas ir rūpestis, kad pasirūpinti, jog visa kas žlugdo žmogų – turi nustoti egzistuoti!
“TikTok”? Kai pagalvoji, tai ko čia jaudintis, kol mano vaikai maži, jie kaip ir ,,saugūs”. O kai sulauks paauglystės, va tada ir pakalbėsim apie “TikTok” ir kitus reikalus. Bet paklausiusi psichologų ir patyrusių specialistų supratau, kad pasiruošimas paauglystei turi vykti jau nuo gimimo, o tobuliausiu atveju – dar net nepastojus, kai būsimi tėvai mokomi suvokti gamtos veikimo principus.
Jeigu ir jums neteko susidurti, tai ši programėlė buvo sukurta jaunuoliams, tačiau vaikai nuo 8-10 metų ja naudojasi (kaip ir nelegaliai). Šios programėlės pagrindinis principas – įšūkiai! Aš padarau kažką “crazy”, nufilmuoju, pasidalinu ir ,,metu” iššūkį kitiems, kad jie įrodytų ar gali geriau už mane. Pati nesu susidūrusi su šia programėle, bet seminare rodė pristatomąjį klipą, kuriame jaunimas tikrai elgiasi ekstremaliai… klausant jų interviu baugino tai, kad jie labai jautriai reaguoja į kitų komentarus. Ypač merginos. Viena iš jų pasakojo, kad net susilaužė sau nosį, mat kažkas parašė komentarą, kad ji kreiva!
Labiausiai šokiravo vaizdas, kai 8 metų mergaitė išsirenginėjo prieš kamerą… Čia klipą nutraukė. Tęsėme rimtą diskusiją apie visa tai.
(Remiantis mintimis iš pokalbio)
Jaunimas dažnai atlieka įvairius išbandymus, kad įrodytų patys sau, kas jie tokie.
Faktas, kad vaikai konkuruoja kas geresnis nėra kažkas naujo. Taip elgiamės mes visi amžių amžiais. Tačiau kaip vaikams paaiškinti, kad yra sveiko proto ribos?
Kaip paaiškinti mergaitei, kad nusirenginėjimas prieš kameras atneš jai žąlos? Kad virtuali erdvė, iš vienos pusės, suteikia saugumo jausmą, bet iš kitos – tas informacinis perteklius verčia elgtis pavojingai?
Vienintelis atsakymas – tinkamas auklėjimas. Jeigu tėvai žino žmogaus prigimtį, kam skirtas kūnas, kas yra tikras grožis, kokia yra stipri šeimos vieningumo jėga ir savo pavyzdžiu to moko dukrą nuo pat kūdikystės, tai ta mergaitė, būdama paauglė ar apsupta netinkamos aplinkos, pati pasirinks ką jai daryti, kad netraumuoti savęs ir kitų.
Tikrai įsitikinau daug kartų, kad tik tėvai turi sugebėjimą rūpintis savo vaikais. Tik jie mato būsimas grėsmes ateityje. Ir tik jiems iš tikro rūpi. Tėvai nenori uždirbti iš savo vaikų ar pasinaudoti, kad laimėtų kokį projektą. Gamta tėvus apdovanojo meile vaikams…
Matyt, dar daugiau tėvų turi susidurti su realybe, didėjančiais depresijos skaičiais, nesuvaldomu vaikų elgesiu, kol galiausiai iš to skausmo patys panorėsime užaugti ir prisiimti atsakomybę už kiekvieną vaikų judesį, kiekvieną garsą jie girdi, kiekvieną vaizdą jie mato, kiekvieną žmogų jie sutinka. Ir panorėsime visa tai pakeisti taip, kad ateities gyvenimas būtų saugus ir nukreiptas į tikrų vertybių puoselėjimą.
Aš jau to labai noriu… 🖤💭
