⁃ Kaip galvojate kas sėdi pati paskutinė, paskutiniame vagone? 🤔😂😂😂
Taip. Aš 🤭🙈.
Prieš kelias dienas pasakojau vaikams vieną trumpą alegoriją, kad žmogaus gyvenimas kažkuo panašus į traukinį, kuris visada juda iš taško A į tašką B. Ir žmogui dažnai sunku palikti tašką A, nes jame jam patogu, jis viską čia pažįsta, o apie tašką B nieko nežino. Bet traukinys nestoja, jis juda į tašką B. Vieniems žmonėms tai patinka, o kitiems tai kelią kančias.
Štai kodėl gale nupieštas pats labiausiai besikankinantis žmogus, o priekyje pats laimingiausias.
Ir iš dalies sūnus teisus, kad gale yra būtent moterys, o priekyje vyrai. Nors jis nupiešė mane ir dukrą paskutiniame vagone, kaip mes žiūrime į tašką A, nes nebuvo daugiau vagonų, o istorija sako, kad turi būti kenčiančių, tačiau gerai pagalvojus toks išdėstymas parodo daug mūsų prigintinių dalykų.
Moteris, patekusi į naują vietą, kad jaustųsi gerai, yra linkusi įsitvirtinti, įsisavinti tą ją supančią aplinką, puoselėti, auginti, plėsti. Jai labai svarbus saugumo, žinojimo ir užtikrintumo jausmas. Jos rankose šeima. Visi jos skaičiavimai šia kryptimi. Tokį užtikrintumą turime taške A 🙂.
Beje, moterys turi dar vieną įdomią savybę – nepasitenkinimas be priežasties. Dauguma vyrų nervuojasi, kad moteris negali pasakyti ko ji nori, kas jai nepatinka, ko ji supyko. Tačiau ji turi teisę būti nelaiminga, vis kažkuo nepatenkinta, net pati nežinodama kodėl. Tokia moters savybė verčia vyrą tobulėti ir ieškoti, tai ko ji nori, ko dar trūksta. Net ir pati moteris taip auga.
Vyrai labiau linkę žaisti, ieškoti, lėkti pirmyn, todėl kelionė į nežinomybę juos turbūt vilioja. Kaip ir piešinyje berniukas pats laimingiausias sėdėdamas pirmame vagone 😁.
Dažnai tikrai užsimiršta, kad mes skirtingi ir imi reikalauti iš ,,klajoklio medžiotojo” tapti ,,namų židinio sergėtoja”. Vyrai neturi tokio natūralaus poreikio puoselėti namus, dekoruoti juos, kurti atmosferą. Tai moters darbas, ji jautri tokiems dalykams, ji turi vidinį pojūtį tam.
Moteris mato labai detaliai kas vyksta nedideliu spinduliu. O vyrai labai gerai mato platų vaizdą, jie sugeba susieti namų reikalus su globaliomis tendencijomis, nujausti kokie pokyčiai laukia.
Moteris savyje turi vis kažkokį poreikį tobulėti, nors iš kitos pusės jai sunku palikti tai, ką jau ,,sukaupė”, o vyras lankstus, neprisirišantis. Jis neturi vidinio poreikio tobulėti, bet jis jaučiasi tikras vyras, galėdamas leistis į nežinomas plotmes ,,sumedžioti” savo moteriai tai, ko reikia jai.
Tuom ir žavi ši sąjunga – abu skirtingi, bet abu begalo reikalingi vienas kitam.
Gaila, kad daug tokių nuostabių natūralių dalykų ,,apaugo” dirbtinomis vertybėmis ir stereotipais, bet jau pastebiu vis atsirandančias poras, kurios siekia tarpusavio ryšio mokantis to iš gamtos.
Turbūt kai apie kažką galvoji būtent taip, tai tada visur gali tai įžvelgti, net ir vaikų kūryboje 🖤
