Mes labai dažnai savo kasdienybėje naudojame įvairias kaladėles. Turbūt tokio įpročio nebūtų atsiradę, jeigu nuo pirmųjų dienų nebūtume žiūrėję į jas kaip priemonę pažinti fizikos, matematikos, inžinerijos, architektūros dėsnius.
Pažvelgti į kaladėles kitaip mane įkvėpė viena iš jaunojo mokslininko serijos knygų “Building structures with young chinldren. Written by Ingrid Chalufour and Karen Worth”. Joje aprašomas ugdymo procesas, naudojant kaladėles.
Pradėjome nuo laisvo statymo – konstravimo, vaikai bandė statyti į viršų (įvairius bokštus), vėliau į plotį (tiltus, tvoras). Tada kiekvieną kartą įtraukėme naujo tipo kaladėlių, nes statyti medinėmis kaladėlėmis yra kitaip, nei tarkime iš ,,putų” ar plastiko. Praėjus ir šiam tyrinėjimo ir ekperimentų laikotarpiui perėjome prie labiau teminio konstravimo.
Šiandien susipažinome su dydžių proporcijomis. Statėme dangoraižį, tada konstravome liftą, naudojome mažą žmogaus figūrėlę pajausti kaip skiriasi dydžiai. Net spėjome ir iki 100 suskaičiuoti! Bet ilgai tas dangoraižis nesilaikė – stiprūs vėjai greit jį ,,nupūtė”. 😁
