Nelengva užduotis užsiimti vaikų auklėjimu, kai širdyje tvyro neužtikrintumas, daugybė klausimų ir daug kas netenka prasmės… O gal galima pasinaudoti esama situacija ir iš to kažko išmokti?
Kiekvieni tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus. Šių dienų įvykiai įneša daug įvairių išgyvenimų mums visiems, tame tarpe ir mūsų vaikams. Mes nusprendėme kalbėti apie tai, kas vyksta su vaikais. Aptarti įvairius scenarijus ir pan.
Vaikai supranta tokius dalykus, juk jie nuolatos patys tarpusavyje kariauja. Tik vaikystėje naudoja vienokias priemonės, o užaugus – kitokias. Bet principas tas pats: nė viena pusė nenusileidžia. Negali. Ir tai ne žmonių bėda, o tarp mūsų veikiantis egoizmas – jėga, kuri verčia imtis įvairiausių priemonių pasiekti to, ko norim ir negalvoti apie pasėkmes kitiems. Ir šiandien matome, kur mus veda toks pasirinkimas.
O mes, kaip tėvai, galime suteikti-sustiprinti vaikams dar vieną variantą, kad jie galėtų rinktis iš dviejų: nuolatinio karo ir ,,vergavimo” egoizmui (susvetimėjimui, puikybei, ambicijoms, susiskaldymui..) arba draugystės (vienybės, artumo, meilės, harmonijos..).
Nuo pirmų dienų vaikai turėtų būti mokomi tinkamų santykių šablonų, nusileidimų dėl bendro tikslo, palaikymo ir ryšio kūrimo. Tikiu, kad tik tinkamas auklėjimas gali pakeisti ateities pasaulį. O auklėjimas, pirmiausia, prasideda šeimoje.
Mes savo vaikams sakome juokaudami: ,,Žmonės kariauja, nes neklausė savo tėvų, kurie norėjo išmokyti juos nusileisti ir kurti ryšį, o ne jį griauti.”. Nepasakojame visų detalių kas vyksta, tai tik politika. Mums svarbu, kad vaikai žinotų kokia žmogaus prigimtis, kaip jis veikia ir kokioje sistemoje gyvename. Svarbu, kad visi kartu užaugtume ir būtume verti vadintis ,,Žmonėmis”.