Būsimo žmogaus pamatai statomi 6–9 metų amžiaus. Po 9 metų mes vystome tik tai, kas jau buvo įdiegta. 9–13 metų amžius yra laikotarpis, kuomet formuojasi asmenybė.
Praėjus 13 metų jau nebeįmanoma žmogui nieko padaryti. Tada labai sunku ką nors jame pakeisti. Šiame laikotarpyje visa jam įskiepyta informacija ir vertybės įgyja galutinę formą. Ir mes pamatome savo įdirbio rezultatą.
Paradoksas, nes tuo laiku tėvai vis dar galvoja, kad tai jų mažasis vaikas. Net ir kai vaikui sueina 20 metų, dalis tėvų vis dar stengiasi kontroliuoti vaiko gyvenimą, mokyti, moralizuoti, tačiau pagrindinis vertybių, požiūrio į gyvenimą bagažas buvo diegiamas kur kas anksčiau. Taigi, labai svarbu nepraleisti šio momento.
Bet čia iškyla dar vienas iššūkis! Šiandien vyrauja tendencija, kad visas šis sunkus darbas paliekamas mokytojams, kurie net nėra pasiruošę užsiimti žmogaus auklėjimu, juk iš jų reikalaujama visai ko kito. Turbūt nereikia tęsti minties, nes akivaizdu, kad dauguma vaikų palikti be auklėjimo. Ir labai greitai matysime šios tendencijos rezultatus.
Nujaučiu bus skaudūs… labai…
Šai kodėl investuoju daug į žmogaus auklėjimą, nes manau, kad tėvai turi ypatingą vaidmenį tame. Vaikų auklėjimas yra jų gyvenimo užduotis, kurią kiekvienas sprendžiame savaip.