Nekart esu girdėjusi juokaujant, kad vaikų nereikia auginti, jie auga patys. Ir tikrai, auga. Tik klausimas dėl kokybės. Jeigu paliktume vaiką vystytis vieną kažkur miške, natūraliai, tai jis ir vystytų tik gyvūninę dalį savyje, ne žmogiškąją. Net ir vėliau sugrąžintas į žmonių visuomenę nesugebėtų prie jos pritapti.
Tai man ,,miškas” yra ta palikta visapusiška vaiko laisvė augti ir vystytis kaip jis nori pats, natūraliai. Žmogui reikalingos sveikos ribos. Tinkamas stimulas. Jam reikalingi kiti žmonės aplink, kad jis galėtų save lyginti, matyti pavyzdį, siekti kažko daugiau, negu jo natūrali prigimtis.
Vaikas tam turi tėvus. Tėvus, kurie kaskart rodo sekantį laiptelį, į kurį vaikas turi ateiti, iki kurio jis turi subręsti. Tėvai savo rūpesčiu, pastangomis ir pavyzdžiu gali kaskart stumtelėti vaiką pirmyn, neleidžiant jam augti tik kaip gyvūnėliui, valdomam instinktų, bet vystant ir vidinį sąmoningą žmogų jame.
Žinoma, šiais laikais būti kelrode žvaigžde ar švyturiu vaikams sunku, nes patys tėvai esame sutrikę, nežinome kas mūsų gyvenime keičiasi, kodėl anksčiau gyvenome vienaip, o dabar aplinkybės verčia ieškoti naujų sprendimų. Bet gyvenimas tuo ir žavus! Mes patys dėl savęs gal ir neiškotume kaip prisitaikyti naujajame gyvenime, bet dėl vaikų tą tikrai padarysime.
Svarbu nepalikti vaikų vienų augti ,,miške”. Rinkti aplinką, kurioje auga vaikas, kalbėti, daug kalbėti. Pasakoti apie gyvenimą. Demonstruotis vertybes, kurias norime, jog vaikai turėtų. Kur reikia būti griežtais, kur reikia apgobti meile. Mokytis būti jautriais vaiko ir savo pokyčiams.
Juk viskas – ateities visuomenė – prasideda mano namuose. Niekada nežinai kokius ateities lyderius auklėji ☺️. Tad tinkamas auklėjimas yra gera ir 100% visiems atsiperkanti investicija! 🤝