Vaikų auklėjimas

Viena dažniausiai mano kartotų klaidų (bent jau pirmuosius dvejetą metų) buvo galvojimas, kad mažas vaikas privalo sugebėti atsirinkti kas gera ir teisinga, o kas ne. Aš sukuriu jam ,,pagundą”, o jis turi pasirinkti mano variantą (ir dar teisingą). Vėliau suvokiau, kad toks elgesys iš mano pusės nėra savarankiškos asmenybės auklėjimas. Gerai žinomas pavyzdys – rozetė. […]

⁃ Mama, aš niekada nenoriu užaugti.. ⁃ Kodėl? ⁃ Nes noriu visą gyvenimą gyventi su jumis. Ar galėsiu gyventi kartu net jei būsiu didelis kaip tu? Nežinau kodėl, bet tai buvo toks jaudinantis mano sūnaus klausimas. Vėliau kalbėjome dar apie tai ir supratau, kad jis bijo, jog užaugęs bus vienas ir vienišas. Prisiminiau ir savo

Keletą dienų negaliu pamiršti pokalbio su viena šeima. Jie dalinosi savo patirtimi su paaugliu sūnumi, kurio, panašu, niekas šiame gyvenime nebedomina. Man buvo labai įdomu išgirsti jų paieškas, patirtį, paaiškinimus, atradimus. Juk vieną dieną ir mano vaikai persijungs į kažkokį kitokį rėžimą… ir nežinai kokį. Paaugliai paklausti ko jie tikisi iš gyvenimo, ko siekia dažnai

Vaikai nenori būti apriboti jokiais būdais. Ir tai problema. Ką su jais daryti? Kaip tinkamai paruošti gyvenimui? Nesinori ,,šokinėti” paskui visus vaiko norus, bet ir neturime gi patalpinti juos į namų kalėjimą. Kaip viską čia teisingai suderinti, kad padėti vaikui atrasti kas jis yra ir vystyti save? Viskas, kas supa mūsų vaikus yra jų aplinkos,

#1 AUKLĖJIMAS – siekis ugdyti žmoguje supratimą kas jam yra gerai ir blogai. Už gerą jis bus apdovanotas, už blogą – nubaustas įstatymų, visuomenės, gamtos dėsnių. Vaikas turi suprasti: ,,Jeigu eisiu ten – bus gerai, jeigu darysiu tai – bus blogai.” Toks sąmoningas dalykų tikrinimas ir vertinimas – viso auklėjimo pagrindas. #2 MINIMALUS AUKLĖJIMAS –

⁃ O jūsų sūnus toks pleputis?! Dažnai gaunu tokias pastabas – klausimus. Kurį laiką jausdavausi nesmagiai, tarsi kažkas negerai su vaiku, vėliau išmokau ,,stoti į vaiko pusę”, o šiandien tokį komentarą priimu kaip komplimentą! Džiaugiuosi, kad mūsų įdedamos pastangos, nuolatinis aplinkos rinkimasis, aukšti auklėjimo tikslai prisideda prie vaikų bendravimo įgūdžių ugdymo. Baltai pavyzdžiu jiems tos

Visai neseniai teko susidurti su terminu ,,narcistinis auklėjimas”. Pirma mintis buvo ,,ogo, koks siaubas”, o sekanti: ,,Bet tai čia gali būti plonytė riba, kurią ir pati galiu peržengti”. Pasirodė vertas dėmesio dalykas, ne tik man pačiai, bet ir dedant vaikams gyvenimo pamatus. Jeigu pavyktų savo pavyzdžių gyventi virš to, tada vaikai jau savo vaikus auklėtų

Beskaitant ugdymo rekomendacijas priešmokyklinukams kyla daug minčių. Daug naujų abstrakčių sąvokų. Šiandien iš galvos neiškrito ,,pilietiškumas”. Vaikams reikia ugdyti pilietiškumo dvasią. Bet kas tai? Trispalvė? Vytis? Lietuvių kalba? Kas yra pilietiškumas? Ilgai dėliojau mintis, kol nusistovėjo šios: tikras pilietiškumas – tai pojūtis, savęs asociavimas su savo tauta, tauta kaip viena, o aš kaip jai priklausanti