Įsivaizduokite didelę, tuščią drobę. Prie jos stovintis žmogus rankoje laiko teptuką, bet vietoje tradicinių potėpių jis ima lašinti dažus – vis greičiau, vis stipriau, tarsi vedamas instinkto. Tai Jacksonas Pollockas – menininkas, kurio tapyba virto šokiu su dažais. Gimęs 1912 metais, Pollockas į meno pasaulį atnešė revoliuciją, priversdamas žmones pažvelgti į tapybą ne kaip į sustingusius vaizdus, bet kaip į gyvą, pulsuojantį procesą. Jo darbai buvo chaotiški, bet kartu tobulai valdomi – kaip netikėta audra, kuri atskleidžia savo grožį tik tada, kai esi jos viduryje. Pollocko gyvenimas ir kūryba buvo tarsi drąsus šuolis į nežinomybę, kviečiantis pažinti naują, nevaržomą meno dimensiją.
Kol apsistojome sode, pamaniau, kad geras laikas pabandyti ir mums lašinti dažus, įsijausti į judesio, spalvos ekspresiją.
Naudojome guašą, kurį skiedėme vandeniu. Pollack liedavo, pildavo dažus tiesiai iš kibirėlių ir dažnu atveju ne teptuku, o pagaliukais, sukibusiais teptukais. Išbandėme ir mes, ir tikrai labiausiai pasiteisino antras teptuko galas – dažai gerai nuteka, liejasi.
Vaikai mėgino pagaliukus, menteles, pipetes, net pirštus.
Galiausiai buvo labai sužavėti dažų persimaošymais, ,,bėgimu” ant popieriaus. Sėdėjo ir stebėjo kaip pavertus lapą dažai teka popieriumi, sukurdami įdomius raštus.
Labai gražu…
