…
Kaip?
Paklausus vaiko, kodėl jis nežaidžia su kitais vaikais, atsakymas trumpas ir aiškus: ,,Nežinau kaip”. Tada išsitraukia telefoną ir nueina kur atokiau su savo ,,pasauliu”, kur bendravimas žinutėmis. Ir jis teisus. Vaikai mokosi iš tevų pavyzdžio. O tėvai šiais laikais taip pat pamiršo kas yra fizinis bendravimas.
Virtualiai bendrauti daug patogiau, nereikia tiesiogiai priimti pašnekovo nuomonės, išsamų atsakymą galima pakeisti emoji emocija, galima ,,pabėgti” nuo nemalonių klausimų ir pan.. Iš kitos pusės, virtualiai bendrauti yra saugiau, nes mažiau dirgiklių, negu bendraujant akis į akį. Jau nekalbu apie laiko resursus.
Ne man spręsti kas yra gerai ar blogai. Bet man svarbu įvertinti esamą situaciją ir nespausti vaikų daryti to, ko patys nerarome. Šis pavyzdys iliustruoja, kad norėdami matyti vaikus sėkmingai mezgant ryšius su kitais, turime pirmiausia patys ,,pralaužti ledus” ir parodyti kaip tai daroma.
Man, asmeniškai, tai nėra lengva. Mieliau renkuosi užsiimti kažkuo viena, bet suprantu, jog pasaulis globalus ir noriu ar nenoriu turiu tapti lanksti, derintis prie tokio gyvenimo ir parodyti vaikams kokias neribotas galimybes atveria tinkamas žmonių ir gamtos ryšys.