Gal pastebėjote, kad, kai reikia sukurti kaźką naujo ar pertvarkyti jau esamą sistemą, žmonės yra linkę viską sena sunaikinti ir pradėti nuo švaraus popieriaus lapo, savaip.
Kartais tai vienintelė išeitis, bet yra sričių, kuriose toks požiūris gali būti ir pražūtis. Viena iš tokių – santykiai.
Fainas dalykas yra gyventi vis pridedant, papildant partnerį. Mokausi to iš savo vyro. Mane žavi jo pavyzdys. Pavyzdžiui, mes vaikų auklėjime turime bendrą kryptį ir laikomės vieningos nuomonės, nes abu suprantame, kad vaikai iš tėvų turi gauti aiškią vieną kryptį. Nenorime jų painioti ar sukurti vietos manipuliacijai. Tačiau būna, jog aš pamatau, kad kažkas nesuveikia ir reikia keisti strategiją ar mūsų, kaip tėvų, poziciją. Ir tada iškart veikiu, mat ne visada spėju aptarti to su vyru.
Ir čia vyrui du variantai: nesutikti su naujove ir pradėti diskutuoti arba susilaikyti ir pratęsti, papildyti, bandant pateisinti mano pasirinkimą. Man labai daug drąsos ir jėgų veikti duoda tai, kad mano vyras nekritikuoja ar nekaltina kodėl kažkas be jokio perspėjimo staiga pasikeitė, neparodo vaikams, kad kažkas čia ne taip, nežemina mano autoriteto jų akyse. Priešingai, jis palaiko mane. Net jeigu aš ir kartais suklystu – jis vistiek bando imituoti tai, ką aš darau. O kitąkart aš darau tą patį jo atžvilgiu. Nepuolu mokyti ar komentuoti, bet priimu naujas žaidimo taisykles, kurias vėliau (vaikams negirdint) aptariame.
Visame tame atsiranda kažkoks bendras žaidimas, bendras subtilus ,,šokis”, kuriame ugdosi jautrumas reakcijoms, situacijoms. Gyvenimas tampa nuolat atsinaujinantis, nes negali nuspėti kokią formą įgaus vienos ar kitos idėjos.
Svarbiausia, kad tose pastangose jauti palaikymą, kuris nuima visus blokus, įtampą, leidžia abiems atrasti kokie esame iš tikrųjų, padeda tobulėti.
Tikra dovana sugebėti ,,perlipti” per savo ,,Aš” ir bent po truputį pasistengti pridėti prie jau esamo dalyko, vietoj to, kad kaskart griauti pradėtus pamatus. Taip niekada ir nepastatysime viso namo. Namo, kuriame, abu galėsime jaustis lygiaverčiai, mylintys ir mylimi.
