Kartojam ir kartojam, vis kitokiais būdais. Šįkart matau, kad labai tiko paaiškinimas. Vaikai naudoja šį principą ne tik užsiėmimuose, bet ir žaisdami, vizualiai papasakodami kas neramina, konfliktines situacijas. Labai tuo džiaugiuosi, nes jaučiu, kad per istorijų kūrimą, skaitymą galima labai daug ką nuveikti tiek akademiniuose dalykuose, tiek ir formuojant savo asmenybę.
Schemą piešiau remiantis šiuo video (anglų kalba): https://youtu.be/cYqmNO6gr2Y?feature=shared
Ant lentos greit nupiešiau pagrindines dalis (mat mažylis aktyviai užsiėmė valymu 😁).
Kas yra istorija? Tai įvykis. Įvykis, kuris turi pradžią, dėstymą ir pabaigą. Visa susijungia kaip trys dėlionės dalys.
PIRMA DALIS.
◦ Idėja;
◦ Veikėjai;
◦ Scena (kur vyks).
ANTRA DALIS.
◦ Dėstymas (kas įvyksta (problema, kažkokia neįprasta situacija, įvykis).
TREČIA DALIS.
◦ Pabaiga (kaip išsisprendžia, baigiasi).
Vaikai labai nori iškart piešti galitinius variantus. Kartais gerai kurti ir improvizuoti piešiant, bet šiuo atveju kaip tik norėjau, kad jie pajaustų nuoseklumą. Kodėl? Nes visi filmai, knygos, tekstai rašomi būtent pagal tokią struktūrą. Tyrimai rodo, kad tai labiausiai žmogų paveikianti eiga, tai pagrindas.
Mokymasis kurti istorijas labai palengvino ir lietuvių kalbos tekstų suvokimą, atpasakojimus ir pan.. Matau, kad ateityje kursime filmukus, žaidimus, knygeles. Tam reikia vistiek tam tikrų taisyklių, kurios padeda vaikui suvokti kaip organizuoti savo idėjas galvoje.