Vis daugiau vaikai pasakoja įvairias istorijas, iliustruoja jas ir suprantu, kad jau laikas susipažinti su sakinių sudarymu, logiškos sekos kūrimu. Kai tik pradėjau kalbėti, tai net pati pajutau, kad žodžiai nieko nereiškia. Tad kilo mintis panaudoti vieno kadro animaciją kaip vizualią priemonę suvokiant ryšį tarp veikėjo, jo veiksmų, pasekmių ir t.t.
▪️ Pirma atsitiktine tvarka išdėliojau paveiksliukus, vaikams reikėjo iš jų sudėlioti trumpą istoriją. Nuolat papildžiau klausimais – kas? Ką veikė? Kas nutiko toliau? Kaip?
Tokį pratimą pakartojome tris kartus, iš kurių pasirinkome vieną:
Atsikėlė mergaitė, norėjo eiti į parką, bet buvo tamsu. Įsijungė šviesą ir nuėjo rašyti laiško. Tai buvo kvietimas žirafai piešti.
▪️ Tada parodžiau ką darysime (kaip veikia stop motion programėlė telefone, kaip atliekamas kadravimas). Tai labai buvo reikalingas veiksmas, nes kitaip vaikai nebūtų suvokę ką darysim ir kaip atrodys rezultatas.
▪️ Tada surinkome reikiamas priemones (personažus, dekoracijas), paruošėme scenas.
▪️ Ir pradėjome kadruoti, tai smagiausia dalis. (Internete galite rasti nemokamų pamokėlių kaip tą daryti).
Idėjos, muzika – visa tai parinkta mano mažojo režisieriaus.
Štai kas mums gavosi! 👇🏻