Skamba rimtai, bet iš tiesų buvo įdomu analizuoti ir atrasti pagrindines teksto dalis:
Pirmiausia aptarėme, kad istorijai galima panaudoti šias dalis.
MISIJA – tai tarsi uždavinys, užduotis, kurią turės atlikti herojus.
KELIONĖ Į NEŽINOMYBĘ, TEN KUR NAUJA – norint paaugti, patobulėti, turime išeiti iš namų, iš savo komforto zonos į nežinomas teritorijas.
KONFLIKTAS, PROBLEMA, IŠŠŪKIS – tai svarbiausia istorijos dalis, be kurios nebūtų įdomu tęsti. Kaip sakiau vaikams, kas skaitytų Harį Poterį jeigu nebūtų Voldemorto? Konfliktas gali būti ir vidinis. Vistiek susikerta gera ir bloga jėgos, savybės.
PAGALBININKAI – dažnai herojus vienas negali įveikt problemos, jam reikia pagalbos iš išorės. Tai būna draugai, komanda, gamta ar pan.
UŽDUOTIS, MISIJA ĮGYVENDINTA – tikslas pasiektas. Vaikams labiau patinka, kai misija būna įgyvendinta, nes jie skyria lailo skaitydami ar sekdami siužetą, tai laiminga pabaiga – apdovanojimas.
KAIP TAI PRITAIKYTI?
Buvo sunku sėsti ir rašyti istorijas, net atlikus kūrybines užduotis.. tada nutariau kartu su vaikais padaryti gerai žinomų istorijų analizę, kad jie patikrintų ar tikrai kūrėjai remiasi šiomis taisyklėmis.
Raudonkepuraitė. Klausėme audio pasakos: https://youtu.be/ATyEwvlb3ns?si=kjxp4g2lTHEP0h8P
Radome visas dalis:
1. Misija – nunešti seneliai bandelių ir medaus.
2. Nežinoma – kelionė mišku.
3. Problema – pasirodo vilkas, kuris nori suėsti mergaitę ir jos močiutę.
4. Pagalba – medkirtys.
5. Pabaigq – mergaitė įgyvendina savo misiją.
Neseniai turėjome situaciją, kuomet abu vaikai vienu metu norėjo pasakyti labai svarbią informaciją. Bet buvo neįmanoma išgirsti, tad su vyru nutildème abu vaikus ir bandėme paaiškinti, kad bendravimas turi savo taisykles. Žinoma niekas nesiklausė tokių auksinių žodžių 😁.
Tada, kitą dieną pamaniau pabandysiu apie tai papasakoti per istoriją.
Ir jiems patiko… turėjome labai smagią diskusiją. Ir kai dabar vaikai kalba vienas ant kito, užtenka priminti tą istoriją ir jie susiima. Žinau, kad tai laikina, bet toks ir yra ugdymas – lašelis po lašelio.
Tai buvo trumpa istorija apie mergaitę, kuri nemokėjo bendrauti su kitais. Ji gyveno tarsi dėžėje, kurioje nematė ir negirdėjo kitų, tik save. Ir vieną dieną, kai mergaitė pati panori ištrūkti, ją mama ištraukia iš dėželės ir pasidalina paslaptimis kaip mandagiai užmegzti pokalbį (žiūrėti į akis, atsiklausti leidimo kalbėti, kalbėti trumpai ir aiškiai, išlaikyti pauzes). Taip mergaitė ima gyventi spalvotą ir gražų gyvenimą ne dėžutėje.
Vaikai patys dar iki galo nesugeneravo savo idėjų. Tad sekantis žingsnelis – leisti vaikams sužvejoti kokį įvykį ir pabandyti paversti jį istorija!