Ne tik jungėme mintis į pasakojimus, bet ir taip mokėmės lietuvių kalbos gramatikos.
Pririnkau įvairių iliustracijų (paieškos žodžiai: illustration character, illustration objects, illustration art). Sukabinau visus ant virvelių tokia tvarka:
◦ Pirma eilutė – paveikslėliai, kurie padėtų atsakyti į klausimą KAS?
◦ Antra eilutė – KĄ VEIKĖ?
◦ Trečia – KUR?
◦ Ketvirta – KĄ?
Paveikslėliai tik startas generuoti idėjas. Reikėjo sukurti keturis sakinius, remiantis klausimais. Vėliau kiekvienam klausimui sukūrėme ir po savo iliustracijas.
Įdomu, kad, kai kalbu su sūnumi apie šiuos klausimus, remiantis vadovėliu, jie reaguoja visai kitaip, negu tai pateikta pasakojimui. Būtent kurdamas savo istorijas, jis naudoja šiuos klausimus daug laisviau ir, panašu, supranata jų esmę.
Mano istorija gavosi tokia: Pelytė Mini Pe savo namelyje, spynoje, kepė pyragą, nes ruošėsi aplankyti draugę Keksę medžio namelyje. Bet pelytė pamiršo, kad jos kopečios sulūžo ir nežinojo kaip nusileisti žemyn. Tada jai kilo mintis pasinaudoti skėčiu. Ji sėkmningai nusileido šalia Keksės namelio, kuriame pelytės laukė ir daugiau draugų.
Piešinius papildėme karpiniais iš paveikslėlių
Vaikai labai įsitraukė į šią veiklą, nemaniau, kad jiems taip patiks.
