Šitą pratimą naudoju, kai noriu, kad vaikai ne „galvotų istoriją iš oro“, o turėtų aiškų karkasą ir konkrečią užduotį. Jis tinka ir skirtingo amžiaus vaikams: mažesni daugiau stato ir pasakoja, vyresni daugiau rašo.
PRIEMONĖS
– Mažų lapelių (geriausia kelių spalvų)
– Rašiklių / pieštukų LEGO (ar kitos konstravimo detalės)
EIGA
1) Susikūrėme 4 krūveles
Lapelius suskirstėme į kategorijas (patogu daryti skirtingomis spalvomis):
HEROJUS (kas?) NORAS (ko nori?) TRUKDIS (kas trukdo?) VIETA (kur vyksta?)
Jei norisi supaprastinti, galima palikti tik 3 krūveles: Noras – Trukdis – Vieta, o herojų vaikai susigalvoja patys.
2) Prirašėme variantus į kiekvieną krūvelę
Kiekvienas vaikas į kiekvieną kategoriją parašė po kelis lapelius.
Mažiausiui planavome leisti piešti simboliais, bet jis norėjo būti kaip visi, tad man tyliai pasakė savo variantus – aš užrašiau.
3) Ištraukėme po vieną lapelį iš kiekvienos krūvelės
Traukėme atsitiktinai: 1 Herojų 1 Norą 1 Trukdį 1 Vietą. Iš to gavome istorijos pagrindą (situaciją + konfliktą).
4) Pastatėme LEGO sceną (vieną „kadrą“)
Užduotis buvo pastatyti ne visą istoriją, o vieną aiškų momentą – tarsi filmo sustabdytą kadrą, kuriame jau matosi:
Ko herojus siekia (noras) Kas trukdo (konfliktas) Vienas svarbus objektas (raktas, žemėlapis, mygtukas, laiškas ir pan.)
Taip scena automatiškai tampa „apie kažką“, o ne tiesiog gražus statinys.
5) Parašėme istoriją pagal pastatytą sceną
Pasirinkome formatą pagal amžių.
6) Pabaigoje trumpai pristatėme
Kiekvienas vaikas: parodė LEGO sceną, perskaitė arba papasakojo istoriją, pasakė vieną sakinį: kas primena, kad tai istorija apie norą ir trukdį.
Kodėl šitas pratimas veikia
Vaikui nebereikia „išgalvoti visko“ – jis gauna aiškų karkasą. LEGO suteikia konkretumą: istorija remiasi į matomą situaciją. Skirtingi vaikai gali prisijungti per skirtingas stiprybes: vieni kuria idėjas, kiti stato, treti rašo.