Ant grindų padėjau pagalves, žemą staliuką, arbatos puodelius, tušo, teptukus ir keletą Japiniškų simbolių. Vaikai labai susidomėjo kas čia bus. Įjungiau fone muzikos (japanese relaxation music) ir trumpai pristačiau ką darysime.
Studijų laikais dailės akademijoje teko dalyvauti būtent japoniškos kaligrafijos seminare, tai detalių nepanenu, bet labai gerai išliko jausmas. Rašymo ritualą pradėjome nuo arbatos gėrimo, tada kalbėjau apie pagarbą pačioms priemonėms, rašybai, kad teptukus laikome atpalaidavę riešus ir rašysime tai prispausdami teptuką, tai švelniai braukdami paviršiumi. Linija vientisa, ji ,,plaukianti” (tuos veiksmus pirma parodžiau pati). Mes neturėjome kieto tušo, tad naudojome paprastą juodą tusą. Tačiau kiek pamenu pats kieto tušo trimimas trintuvėje yra svarbus ritualas, kuriame žmogus susikaupia, subalansuoja mintis ir pan. Bet nesileidau su vaikais giliau šia tema. Mūsų tikslas – pažinti dar vieną kalbos užrašymo būdą.
Po rašymo terapijos tęsėme klausytis fone grojančios muzikos ir tiesiog spalvinome Geišas. Susipažinome su kimono, arbatos ceremonija. Keletas vaizdų iš Japonijos kultūros padėjo perduoti šio krašto dvasią.
