Jau nuo pirmųjų dienų naudojame medines kaladėles įvairiems žaidimams, pratimams ir kūriniams. Kai būna kokia tema – tada lengviau kaladėlėms suteikti gyvastį. O kartais užtenka kaźką pakeisti.
Dėl erdvės stokos kaladėles laikėme visas sumaišytas medinėje dėžėje vis pakeičiant laikymo vietą. Po kurio laiko (praradus populiarumą) greta kaladėlių vis padėdavau kažkokių papildomų medžiagų:
- Audinių atraižų;
- Gyvūnų figūrėlių;
- Įvairaus popieriaus, kartono;
- Medinių fanierų, sulanguotų 4×4 cm langeliais;
- akmenų, šakų;
- Įvairių popieriaus cilindrų.
Kaskart stebėdavau kaip įdomiai vaikai interpretuoja medžiagas, kurios papildė ir trasformavo statinius. Tada dar po keletos mėnesių atsaisvino viena lentyna, ant kurios sugrupavome kaladėles pagal dydžius, rūšį, formas. Papildžiau lentyną mediniais traukinukų bėgiais, kranu ir keltuvu. Tai atvėre dar naujas patirtis. Pastebėjau, kad vaikai jau pažįsta medžiagas ir jų chaotiškai nebeverčia, o pasirenka labai tinkalingai ir tik tas, kurių reikia.
Dar vienas būdas, kurį naudojame ne kasdien, bet gana dažnai – istorijų vizualizacijos. Iš vakaro perskaitome kokią nors istoriją (sąmomingai parinktą pagal namuose vyraujančią temą), tada ryte po pusryčiū ją perpasakojame, pildo abu vaikai ir galiausiai bando sukurti visą istoriją kaip mini etiudą (ar net spektaklį!). Ir žinoma, tada kelias dienas vyksta toks pats scenarijus jau be mano įsikišimo, vaikai, ypač mažoji, naudoja istorijos personažus žaisdama laisvai. Tad knygos tikrai padeda. Šiandien statėme namus, apsuptus sodu, darźu. Ne tik atvaizdavome istoriją, bet susipažinome kur kokios daržovės auga 😁.
Taip pat galima kaladėlių pahalba pažinti skaičius (tiesiog pastatyti pvz. skaičių 2) raides, formas.
Kaladėles yra puiki priemonė mokantis ir dėsnių, matematikos. Sūnus jau natūraliai paskaičiuoja kaladėlių kiekius, atrado keletą tvirtos konstrukcijos principų ir vis atskleidžia naujų dalykų.
SVARBU! Nepaleisti atsakomybės iš savo rankų. Vaikų pasaulis kupinas įdomių dalykų, kasdien vienų už kitus įspūdingesnių, tad reikia nepraleisti svarbos kritimo momento ir ieškoti būdų kaip vis iš naujo pamilti dalykus, kuriuos jau kartą mylėjome.