Ryto pokalbio tema buvo apie tai, kad, kai širdis prisipildo įvairių jausmų, jautiesi pilnas susijaudinimo, ir nesvarbu ar nuo gerų, ar nuo blogų dalykų, visa tai mumyse nebetelpa ir išreiškiame juos į išorę. Visai kaip stiklinė su vandeniu, kai pilamas vanduo nebetelpa, jis bėga per viršų. Taip nutinka ir su mūsų emocijomis, jausmais, net mintimis!
Gaminome popierines lėlytes ant pagaliukų, vėliau pavadinome savo vardais ir kalbėjome apie jas (vaikai net nesuprato, kad iš tiesų tai jie pasakoja apie save 🤭😁).
Klausiau vaikų, o jie turėjo atsakyti kaip advokatai už lėlytes:
⁃ Ko patinka tai lėlei? (Jai patinka…)
⁃ Ko ji bijo? (Ji bijo…)
⁃ Kaip ji jaučiasi, kai yra laiminga?
⁃ O kada ji dažniausiai supyksta?
⁃ Kas jai padeda nusiraminti?
⁃ Kada ji verkia?
⁃ O ar teko jai verkti, kai ji buvo labai laiminga?
Tokiu būdu galima išpėsti daug atsakymų 😁. Beje, tokį pratimą atlikinėjome šeimų kursuose su vyru, tai buvo įrankis pasikalbėti trečiuoju asmeniu apie tai, ko mūsų ,,Aš” nedrįsta sakyti, klausti ir pan. Toks psichologinis pratimas tikai pralaužia ledus.
Vaikai nustebo, kad ašaros kartais bėga ir iš dźiaugsmo 😊. 
Taigi, po pokalbio apie lėlytes, emocijas, jų išraiškas labai norėjau patenkinti sūnaus norą siūti 😊. Tad sugalvojome pasisiūti mažus objektus, kurie simbolizuotų vieną ar kitą jausmą.
Dienos bėgyje vaikai dažnai naudojosi pačių pagamintomis priemonėmis. Su lėlėmis paruošė spektaklį. Emocijos buvo kaip maži žaisliukai, net sakyčiau, konfliktines situacijas gęsinančios priemonės. Kartais sukeldamos juoką (pvz. sūnui supykus paėmiau ,,spyglius” ir ėmiau rodyti (kutendama), kad tavo pykčio spygliai skrieja į mus visus, tai sušvelnino viską).
Mes dar stadijoje, kai labiau noriu atkreipti vaiko dėmesį į tai, kas su juo vyksta ir kodėl. Taip pat, svarbus momentas, kad vaikas jaustų, jog nėra blogų ar gerų emocijų, kad nereikia nieko slopint, pirma reikia pažinti viską, kas tavyje yra, o tada mokytis kaip su visuo tuo dirbti, kad nepakentki sau ir kitiems. Tad ką daryti toliau – tai bus sekantis etapas, jau suvokiant, kad su manim kažkas įvyko, kokios yra emocijų priežastis ir pan.