Užsimerkime ir pabandykime pagalvoti apie meilę…
Dažniausiai, kai mes galvojame apie meilę, mes galvojame apie tą šiltą jausmą, pasitikėjimą, rūpestį, malonų dėmesį, kurį gauname iš savo partnerio, intymius apsikabinimus, artvirus pokalbius.
Įdomu tai, kad mūsų santykiuose meilė gali atlaikyti tiek gerus, tiek nemalonius dalykus. Ji tarsi padengia visus trūkumus ir nepasitenkinimą. Santykiuose būna bangavimas: pakilimai ir kritimai. Tad mums svarbu išmokti kaip išlaikyti meilę vienas kitam virš visų iškylančių iššūkių. Netgi dar daugiau, turime visas sąlygas, kad išmoktume kaip sustiprinti savo meilę, paversdami neigiamus dalykus teigiamais. Pagrindinis principas yra vietoj to, kad leistis giliai į savo problemas, mes turime sukurti tarpusavio ryšį virš jų.
Ne kartą jau rašiau, kad žmogus gerai pažinęs save, pamato, jog mūsų natūralūs vidiniai impulsai nori kontroliuoti, kritikuoti, pakeisti kitus žmones nepastebėdami ir neįvertindami jų tikrųjų poreikių. Tai mūsų „Aš“ arba egoizmas, kuris valdo mus ir mūsų santykiuose sukelia labai daug problemų. Bet nereikėtų to gėdytis ar bijoti, verčiau svarbu pripažinti tai be jokio pasmerkimo ar savigraužos.
Tik kodėl mums tai duota? Kodėl mūsų tokia prigimtis? Kam visi tie neigiami impulsai?
Mums tai suteikta iš gamtos tam, kad galėtume sukurti dar gilesnį ryšį virš visų nesutarimų. Ir tas gilesnis ryšys ir yra meilė.
Jeigu nėra neigiamų dalykų – atmetimo, atšalimo, priešingybių, susikirtimų, mūsų egoizmo – tada negali būti ir meilės. Tos gilios, subrendusios meilės. Galbūt jausime tą hormoninę meilę, trauką, kuri su laiku dingsta arba tiesiog bus patogu būti kartu, bet tikroji meilė yra gili, ji turi daug sluoksnių, galimybę sujungti mus virš pliusų ir minusų. Tik tada galime pasakyti, kad tikrai turime tikrą ryšį. Kiekviena situacija, kurią mes išgyvename kartu padaro mus stipresnius.
Tačiau norėdami to pasiekti, turime išmokti pakilti virš tų sudėtingų situacijų ir virš mūsų „Aš“. Vienas svarbių principų, kuriuos reikia įvertinti – mano jausmai partnerio atžvilgiu yra mano jausmai. Tai mano subjektyvaus požiūrio į juos atspindys. Todėl, ką matau savo partneryje esu aš pati. Mano partneris yra mano veidrodis. Turbūt gerai žinomas posakis, kad pasaulį matome tokį, kokie esame patys. Santykiuose tai turi labai praktišką pritaikymą. Jeigu aš tikrai galėčiau viską, kas man partneryje nepatinka, ką kritikuoju, noriu pakeisti, priimti ir atgręžti į save, tada aš turėčiau begalines galimybes dirbti su savimi, siekiant tobulėjimo. Santykiai tampa kaip laboratorija, kurioje mokausi kaip tinkamai dirbti su savo prigimtimi, praktikuodama meilę ir empatija virš kritikos ir nepasitenkinimo. Aš auginu savo meilės raumenį, tarpusavio ryšys tampa mano tikslas.
Aš tarsi padalinu save į du lygius. Vienas jų – egoizmas, kuris mato partnerio trūkumus, kurie mane liūdina, skaudina, pykdo. Čia nieko neužmaskuoju, bet antrame lygyje visus tuos trūkumus bandau pamatyti kaip galimybę mylėti labiau, priimant partnerį tokį, koks jis yra, taip, kaip aš noriu, kad priimtu mane. Aš primenu sau, kad mano partneris formavosi nuo pat vaikystės ir nei jis, nei aš negalime nieko pakeisti. Taigi, aš lieku savimi ir partneris lieka savimi. Aš nesistengiu jo kontroliuoti, leidžiu jam būti tuo, kuo jis yra. Aš tikiuosi priimti jį kaip draugą, su visais maloniais ir nemaloniais dalykais. Ir jis daro tą patį mano atžvilgiu. Toks požiūris sukuria gilų tikrą ryšį.
Tai nėra vienkartinis dalykas. Tai kartojasi ir kartojasi nuolat. Kiekvieną kartą, kai jaučių partneriui pyktį ir kritiką, aš bandau pakeisti savo požiūrį. Bandymų gali būti tūkstančiai, kol išmoksiu tinkamai pažvelgti, reaguoti į viską, kas yra ne manyje. Išmoksiu sukurti vietos aukštesnio lygio meilei, ryšiui ir empatijai. Kas yra viskas, ko iš tikro reikia jaustis laimingam.
Viską rašiau savo vardu, bet iš tikro svarbu, kad šios pastangos būtų abipusės. Nes laikui bėgant, jeigu tik viena pusė atliks darbą, tada kita neturės kuro tęsti. Reikia palaikyti vienas kitą, nepasiduoti, rodyti pavyzdį, pasidalinti vienas su kitu apie savo nusileidimus, pastangas. Toks bendras darbas ir padaro mus partneriais prieš mūsų bendrą egoizmą. Kas žino, galbūt tai padės išsivaduoti iš nesėkmingų santykių ir mėgautis kiekviena situacija kaip meilės sudedamąja dalimi.
