Prisiminiau kažkada girdėtą alegoriją apie žmogų, kuris labai norėjo susitikti su karaliumi. Vieną dieną prieš jį atsivėrė pilies vartai ir žmogus galėjo įžengti î vidų. Jis planavo ką jis pasakys karaliui, kaip elgsis, kad nepastebėjo, jog karalius visą tą laiką ėjo žmogui už nugaros. Kai žmogus pagaliau atsigręžė atgal – karalius pasisveikino ir pasakė, kad žmogaus laikas svečiuotis jau baigėsi. Taip ir liko žmogus tik su savo planais ,,kaip aš daryčiau”, o kai galėjo daryti jis pražiosojo savo svajonę… ☺️
Įkvėpti šio pasakojimo panorome pabūti tie ypatingi karaliai ir karalienės, kad visi norėtų su mumis būti 😁. Žinoma, kad už viso to gilesnė prasmė, bet bent jau stengtis priimti kitą, nesipykti – buvo gera pradžia 🖤
Portretus gaminome: popieriaus lape iškirpau vaiko veido dydžio skylę, atsispausdinome kaip atrodė karaliai, karalienės, kokios spalvos buvo dominuojančios, papuošalai ir pan. Tada liko tik piešti. Sūnus (5m) visą darbą atliko pats. Dukrai padejau piešti karūną. Smagiausia dalis buvo blizgučių klijavimas ir pirmas ,,savojo” karališko portreto pamatymas veidrodyje 👏🏻🖤.
Man tai galimybė pakalbėti apie dažnai matomus animacijose personažus, duodi pagrindines istorines žinias kas tie karaliai, karalienės, princesės ir pan. Tai statusas, tai atsakomybė. Kaip sakoma ,,kas yra karalius? Karalius tas, kuris tarnauja savo žmonėms”. Manau, svarbu tai suvokti. Nes filmukuose būti pasaulio karaliumi atrodo kitaip 😁.
