Vis galvoju ir galvoju, kokia yra pagrindinė problema santykiuose. Galbūt nesugebėjimas įvertinti esamos situacijos ir judėjimas pirmyn. Kur?
Į būsimos akimirkos statymą.
Atrodo, kad šių laikų žmogaus viduje vis užsiplieskia sisteminė problema, skatindama veikti impulsyviai. O kaip žinoma, impulsyvumas, pasipuošęs emocijomis, nuoskaudomis, įsitikinimais ir lūkesčiais, dažniausiai realizuojasi neigiamai. Jis tarsi reikalauja, kad kiti prisitaikytų prie jo matymo, kitaip pasaulis neteisingas.
Bet tai tik žemiausia būsena – refleksas, automatinė reakcija, kurią, tikiu, dar reikia išmokti pažaboti.
Jeigu tik atrandu jėgų bent trumpam susikoncentruoti į geresnę ateitį, į tvarius santykius, pamatau, kad žmogus sukurtas ne tam, kad užstrigtų purve. Gamta, visa integrali sistema, visada verčia judėti į kitą, dar nepasiektą pakopą – būseną, kurioje esame arčiau vieni kitų, arčiau tikro ryšio. Tik ta sisteminė problema dažnai neleidžia to pamatyti. O ir gyvenimas vis stumia tave iš komforto zonos, visai kaip Campbell aprašytoje universalioje herojaus kelionėje – herojus privalo žengti į nežinomybę, į „dar neatrastą lauką“, vietą už pažįstamo pasaulio ribų. Tik per šį išėjimą į nežinomą erdvę žmogus gali transformuotis.
Mes kiekvienas esame herojus, kiekvienas turime savo kelionę ir savo transformacijos kainą, galiojimo datą.
Norėčiau, tiksliau būtų daug lengviau, jeigu gyventume pasaulyje, kuriame žmonės nebijo savo vidinių signalų. Jie jų negesina skubotais veiksmais ar impulsyviais sprendimais. Nebando panaikinti vidinės įtampos kontroliuodami kitus.
Jie leidžia tiems signalams kaukti viduje, nes jie tik primena, kas mes galėtume būti iš tiesų. Tada įsijungia visai kita kryptis – ne atsitraukimas į savo kiautą, bet judėjimas link sprendimo, kuris kuria naują realybę: ne tik manyje, bet ir tarp mūsų.
Žaisti tokį žmogų dabar matau kaip vienintelį būdą išgyventi. Tai tarsi išėjimas iš užstrigimo: ne pataisyti kitą, ne nutildyti vidinius signalus, o sąmoningai žengti į būseną, kurioje mūsų ryšys tampa truputį artimesnis tam, kaip veikia visa gamtos sistema – abipusio papildymo ir judėjimo pirmyn principais.