Gal reikėtų pradėti nuo to, kad neturime tinkamo auklėjimo kas apskritai yra vyrai ir moterys, kokia jų prigimtis, koks kiekvieno vaidmuo. Šis nežinojomas natūraliai prikuria įvairių, priešingų moters ar vyro natūraliai prigimčiai, formų, dėl kurių negalime suprasti vieni kitų. Skyrybų skaičius kasdien auga, santykius ištinka krizė.
Jeigu mergaitės jau nuo mažens būtų auklėjamos kaip namų židinio sergėtojos, išmintingos moterys, būsimos kartos ugdytojos, o berniukai būtų mokomi kaip tapti rūpestingais, atsakingais, mylinčiais vyrais, tada situacija kardinaliai pasikeistų, nes tai būtų auklėjimas, palaikantis gamtos dėsnius.
Nors šiandien pasaulis ir toli gražu ne toks, bet dažniausiai dideli pokyčiai prasideda nuo visai mažų dalykų, pvz.: atkreipti dėmesį į savo elgesį.
(Šis sraipsnis orientuotas į moteris, todėl būtent jų elgesio šablonai aprašomi)
Kad vyrai nenorėtų pabėgti nuo moterų, pradžiai reiktų atkreipti dėmesį į keletą slidžių vietelių, kurios dažnai būdingos šiuolaikiniai moteriai:
- Vyrams iš prigimties reikalinga laisvė. Nebūtinai tai lakstymas po restoranus, kelionės ar visiška nepriklausomybė, bet jiems nepatinka suvaržymas, kontrolė. Pavyzdžiui, kai vyras susitinka su draugais, o moteris ima priekaištingu balsu įkyriai klausinėti kada grįš, ar ne per ilgai, kodėl neskiria laiko jai; ima patarinėti kaip jam geriau elgtis ir pan. Išmintinga moteris suvokia vyro instinktus ir suteikia jam pakankamai laisvės.
- Moteris, kuri kritikuoja savo vyrą ir lygina su kitais – ne žmona. Ji tiesiog pati palaipsniui nukerta juos siejančius saitus. Vyras arba nustoja pasitikėti savimi, arba atsiriboja. Kaip ir moteriai, taip ir vyrui labai svarbūs pagirimas, pripažinimas ir pagarba. Tad moteris, aukštindama savo vyrą kitų akyse ne tik, kad pati įsmylį jį labiau, bet ir pačiam vyrui stiprina savivertę.
- Vyrai nustoja rūpintis moterimis, kurios į jų pastangas yra abejingos arba atsako neigiamai: kritikuoja, komentuoja, neparodo dėkingumo. Dažnai ir prasitaria: ,,Galėjai nupirkti kitokį. Kitąkart leisk man pačiai”. Kaip sakoma: ,,dovanotam arkliui į dantis nežiūrima”. Tad ir vyro pastangas pradžiuginti moterį reiktų įvertinti pagarbiai.
- Moterys per amžius taip stipriai siekia lygių teisių su vyrais, kad nepastebimai ima net konkuruoti su jais. Kartais net lygybę supranta tiesiogiai: ,,jeigu vyras gali sumedžioti ,,mamutą”, tai ir aš galiu!”. Taip moteris nepalieka vietos vyro prigimtiniam unikalumui atsiskleisti, užsiima ,,vyriškais” reikalais, o moteriškas vaidmuo lieka be priežiūros. Pasikartosiu – tai ne aš, ji ar jos, viso to po truputį yra kiekvienoje, nes taip mus išauklėjo žiniasklaida, visuomenė, įvairios idėjos, mados, judėjimai ir pan.
Skaudu matyti sparčiai byrančias santuokas… vienintelė išeitis – ieškoti kokį vyrą ir kokią moterį sukūrė gamta, koks kiekvieno vaidmuo, kaip tiems skirtingiems pradams darniai gyventi ir apskritai kodėl gyvena žmogus, kokia jo paskirtis.
O kol ieškau, mokausi būti išmintinga moterimi, kuri rodo pavyzdį kaip gerbti kitą, pasakyti gerą žodį, padėkoti už bet kokias pastangas, kur reikia parodyti rimtumą ir pasitikėjimą. Žinau kaip tai motyvuoja ir vyrą tapti tikru vyru, pasitikinčiu savimi, besirūpinančiu ne tik savo moterimi, bet ir jį supančia aplinka.
Tai padrąsina nebijoti pažinti tikrojo savęs ir kito, bei susipažinti su visai kitokiu gyvenimu, negu maniau anksčiau.