Aš ir Jis. Du skirtingi pasauliai, skirtinga prigimtis, poreikiai, norai ir lūkesčiai. Bet mes kartu. Ir kaskart siekiame vis gilesnio, tvaresnio ryšio.
Bet gamtoje egzistuoja įdomus dėsnis: viskas nuolat kinta. Šiandien mes jaučiamės artimi vienas kitam, o rytoj jau kaip du svetimi žmonės.
Kodėl?
Vos tik bandome suartėti vienas su kitu – išryškėja mūsų skirtumai, įvyksta susidūrimas, atmetimas, neapykanta, nepasitenkinimas, nesusipratimai. Ir viskas tik dėl to, kad mes esame skirtingi ir nemokame priimti tų skirtumų tinkamai.
Norintiems išlaikyti santykius – šiame etape prasideda tikra kūryba. Tarpusavio supratimo, gilesnio ryšio statymas virš iškilusio konflikto.
Pradėti reikėtų nuo suvokimo, kad konfliktas yra geras dalykas, vedantis mus prie stipresnio ryšio.
Jeigu nėra konfliktų – vadinasi kažkas yra negerai. Santykiai yra statomi būtent virš nesusipratimų, nesusikalbėjimų ir pan.
Būdami abu skirtingi mes mokomės pažinti savo bei partnerio prigimtį ir kaip pastatyti tiltą, jungiantį mūsų priešybes. Taigi, konfliktas ir yra viena iš priemonių, parodanti virš ko tą tiltą turime statyti.
Priimti konfliktą kaip dovaną ar galimybę dar labiau suartėti yra velniškai sunku. Dažniausiai stabdo išdidumas, noras įrodyti savo ,,tiesą”, savęs gailėjimasis ir pan. Ir tai normalu, žmogus toks yra. Tačiau toks kelias labai greitai nutolina dvi, viena kitos siekiančias, širdis. Atsiranda kažkoks blokas ar stabdis, kuris neleidžia žengti pirmo žingsnelio, nusileisti ar palaikyti partnerį. Taigi, norėdami jausti vienas kitą arčiau ir arčiau kartais turime save paspausti ,,per jėgą” pasistengti vardan mūsų santykių.
Mes esame labai skirtingi ir kiekvienas įveikiame dalykus savaip. Bet man taip patiko iš kitų moterų išgirstos patirtys, kurios visada įkvėpia. Galbūt atrasite kažką ir sau.
Vienas iš tokių pavyzdžių yra nuolatos kurti savyje žmonos, kokia noriu būti vaizdinį. Prieš akis iškeltas vaizdinys dažnai ,,ištraukia” tave iš užburto rato savyje ir leidžia pažvelgti į santykius iš paukščio skrydžio ir nušviečia kelią, kur visgi siekiu eiti.
Įvertinti santykius be emocijų ar kaltinimų padeda ir baimė netekti esamų santykių. Čia kaip investicijos banke: kuo daugiau suinvestuoji, tuo labiau bijai prarasti. Tad norint išlaikyti meilę, reikia pasirūpinti, kad ir baimės jausmas būtų šalia. Dažnai žmonės ima vertinti tik netekę.
Padeda ir pauzė, atsitraukimas, susilaikymas. Dažniausiai po kurio laiko į tą patį dalyką žvelgiame visai kitaip.
Svarbu kilus konfliktui neskubėti aiškintis kas teisus, o kas kaltas. Geriau savo priekaištus susirašyti ant popieriaus lapo ir, kai jau vėl būsime ramūs, aptarti kas nutiko, kodėl nesuaikalbėjome. Tokiu atveju priėjimas prie situacijos yra iš meilės. Kartais pasitaiko, kad temos vistiek būna jautrios vienam ar kitam partneriui, tad reikėtų dar atidėti aptatimą kol bus galima pažvelgti į situaciją ramiai.
Svarbiausia, kad abiejų partnerių tikslas būtų tvarūs, gilūs, artimi santykiai. Tada pats likimas juos abu ves pro nuostabią kelionę, kurioje jie pažins ne tik save, kitą, bet ir visą paletę niunsų santykiuose tarp žmonių.