Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta tyrinėti pasaulį aplink juos. Jų pirmieji susidūrimai su dažais ir teptukais – tai tarsi magiškas atradimų kelias, kuriame jie gali eksperimentuoti, išreikšti save ir mokytis be baimės suklysti. Šiame etape nėra teisingų ar neteisingų būdų kurti – svarbiausia yra laisvė ir džiaugsmas, kurį vaikai patiria tyrinėdami spalvas ir formas.
Iš praktikos matau, kad vaikai dažnai mokosi stebėdami ir kopijuodami. Jie žvelgia į suaugusius kaip į pavyzdį, o mūsų elgesys tampa tarsi mokymo priemonė. Štai kodėl labai svarbu ne tik suteikti vaikui priemones kūrybai, bet ir parodyti, kaip su jomis elgtis. Kai mes demonstruojame, kaip tepti dažus, kaip švelniai mirkyti teptuką ar nuvalyti jį po naudojimo, mes suteikiame vaikui saugų ir aiškų pavyzdį, kurį jis gali imituoti. Tai nėra griežtos taisyklės, o švelnus vedimas į priekį, leidžiantis vaikui mokytis per patirtį ir stebėjimą.
Kaip jau minėjau, šie pirmieji žingsneliai yra švelnūs pasiūlymai, kaip palengvinti vaikui pažintį su tapybos priemonėmis. Svarbiausia yra suteikti vaikui erdvę ir laiko, kad jis galėtų išbandyti įvairias technikas savo tempu. Visi vaikai yra unikalūs ir kiekvienas jų žengia savąjį kūrybinį kelią, todėl mūsų vaidmuo – ne mokyti, bet savo pavyzdžiu padėti atrasti.
Tikslas: supažindinti vaiką su įvairaus storio teptukais, parodyti, kaip skirtingi teptukai kuria skirtingas linijas. Pademonstruoti, kaip teisingai įmerkti teptuką į dažus, vengiant jų „kabinti kaip košę“. Tai padeda vaikui suprasti, kaip tvarkytis su dažais ir išvengti netvarkos.
Pirmasis etapas: Pažintis su teptukais
– Žiūrėk, turiu tris skirtingus teptukus – vienas storas, kitas plonas, o trečias vidutinis. Kaip manai, koks skirtumas tarp jų?
Vaikas: Šitas storas ir didelis, o šitas mažas.
– Teisingai! Kaip galvoji, kokias linijas galėtų piešti storas teptukas, o kokias – tas plonas? Ar norėtum pabandyti?
Vaikas: Taip! Noriu piešti tuo storu teptuku.
(Vaikas bando piešti, pastebiu, kaip jis eksperimentuoja su skirtingais potėpiais.)
– Matau, kad pieši labai plačią liniją. Kaip tau atrodo, ar plonas teptukas pieštų tokią pat liniją? Pabandom?
(Pasiūlau vaikui skirtingus teptukus, jeigu vaikas tepate teptuku prieš paluką, tada dar reikia parodyti jam, kad teptukas mėgsta judėti pagal plauką, jam patinka ,,sušukuoti plaukai 🙂 )
Antrasis etapas: Dažų naudojimas
– Dabar pasižiūrėkime į dažus. Pažiūrėk, kaip jie gražiai blizga. Kaip manai, kaip galėtume užtepti dažus ant teptuko?
Vaikas: Aš paimsiu daug dažų!“
(Švelniai rodau pavyzdį) – Gerai, bet pabandykime paimti truputį mažiau. Pažiūrėk, jei per daug paimsime, dažai gali lašėti ir nutekėti ant piešinio. Juk nenorime sugadinti savo darbo. Ar nori pabandyti šiek tiek kitaip?
Vaikas: Gerai, aš bandysiu atsargiau.
(Vaikas bando dar kartą, pastebiu, kaip jis koncentruojasi ar reikia dar paaiškinimo ir pan.)
– Puikiai! Kaip manai, kaip galėtume nusausinti teptuką, kad nebūtų per daug dažų?
Vaikas: Nežinau.
– Gal su servetėle? Išbandykime.
Trečiasis etapas: Laisvas eksperimentavimas
Tikslas: Leisti vaikui laisvai tyrinėti dažus ir teptukus, be griežtų nurodymų. Leisti jam kurti savaip, eksperimentuoti su linijomis, spalvomis ir formomis. Reggio Emilia filosofija pabrėžia laisvę ir džiaugsmą kūrybos procese, todėl šis etapas svarbus vaiko saviraiškai ir pasitikėjimo savimi ugdymui.
– Dabar turi teptuką ir dažus. Gal norėtum išbandyti piešti įvairias linijas? Ar žinai, kad teptuku galima piešti ne tik tiesias linijas, bet ir banguotas ar zigzaginias?
Vaikas: Noriu pabandyti.
(Vaikas piešia, o aš stebiu, kaip jis eksperimentuoja su potėpiais ir formomis.)
– Kaip jautiesi piešdamas banguotas linijas? Ar jos tau ką nors primena?
Vaikas: Jūra
– Kokios gražios bangos! Gal norėtum pridėti spalvų ir papasakoti, kokia tai jūra?
(Taip piešė ir namą, ir roboto rankas, ir dantis..)
Ketvirtasis etapas: Refleksija ir dokumentavimas
Tikslas: skatinti vaiką pažvelgti į savo piešinius, aptarti juos kartu, užduoti klausimus apie tai, ką jis norėjo pavaizduoti. Fotografuoti vaiko darbus, rodyti juos atgal vaikui, kad jis matytų savo progresą ir galėtų apmąstyti savo kūrybą. Dokumentavimas padeda vaikui suvokti savo kūrybos procesą ir suteikia erdvės refleksijai. Mes turime kelias kamštines lentas, skirtinguose kambariuose, tad visada naujausius darbus kabinu ant jų. Vaikas savaitės bėgyje žavisi ir, tikiu, didžiuojasi pats savimi.
(Po piešimo sesijos pasiūlau vaikui pažvelgti į jo piešinį.)
– Pažiūrėkime kartu į tavo piešinį. Ką tu čia nupiešei? Ką norėjai pavaizduoti?
Vaikas: Čia jūra, o šitos linijos – bangos. O šitas didelis taškas – tai saulė.
– Kaip galvoji, ką norėtum išbandyti kitą kartą, kai vėl piešime?
Vaikas: Noriu piešti su daugiau spalvų.
– Puiki idėja! Kitą kartą galėsime naudoti daugiau spalvų ir netgi pabandyti maišyti jas.
Štai ir viskas. Trumpas, bet įtraukiantis užsiėmimas palieka žymę vaiko atmintyje.