Kažkaip vis norisi grįžti prie moters vaidmens svarbos..
Turbūt dauguma moterų, tapusių mamomis, man pritars, kad gimus vaikeliui, iš tiesų vienu metu gimsta moteris, mama, kūdikis.
Tai vienas gražiausių dalykų gamtoje, kuris vysto pasaulį pirmyn. Moteris, kuri buvo iki nėštumo, tarsi neturi savo vietos gyvenime. Kai ji pastoja – ji atranda tikrąją save. Nuo to momento ji įgyvendina savo tikrąjį vaidmenį – suteikti gyvybę žmogui ir jį auklėti.
Šiandien sunku įžvelgti tikrąjį moters užsipildymo šaltinį. Tiek reklamos, tiek spaudimo, tiek visuomenės vertybės kuriamos dirbtinai, labai atilolusiai nuo tikrųjų gamtos dėsnių. Ir kažin ar tas dirbtinai sukurtas šiuolaikinės moters įvaizdis atneša tikrą laimę, balansą, pasitikėjimą, laisvę?
Žvelgiant iš natūralaus moters prado, tai joje tiesiog užprogramuotas rūpestis būsimąja karta. Ji pasąmoningai rūpinasi, kad jos vaikai išigdytų savyje tinkamą tiek materialų, tiek dvasinį elgesį, kad pagrindinis auklėjimo pagrindas prasidėtų nuo moters ir vyro vaidmens pažinimo.
Tai labai varginantis vaidmuo. Bet tyliai ramiai moteris atlieka savo darbą. Už tai ją reikia gerbti, nes šis vaidmuo labai svarbus.
Kaip jau rašiau, šiais laikais moters vaidmuo labai nuvertinamas. Tad labai svarbu, kad mūsų vaikai suprastų koks didelis ir nepakartojmas yra moters mamos vaidmuo. Netgi didesnis negu vyro – ji iš mažos būtybės auklėja Žmogų. Tai reikia vertinti. Padrąsinti ją. Jos rankose ateities vertybės, požiūris, net drįsčiau sakyti – pasaulis.
Dauguma vyrų šito nesupranta, nevertina, nesukuria sąlygų moterims realizuoti savo vaidmens, dažnai moterims tenka kovoti su vyrais, užsiimti auklėjimu net prieš vyro valią, aukoti savo laiką vaikų auklėjimui net jei vyras ir nepalaiko.
BET jeigu vyras palaiko, padrąsina, veiki kartu – tai reikia priimti kaip didžiausią dovaną! Saugoti ją ir mylėti 🖤
Žinau tik viena, kad šeimoje gimsta tikrieji gyvenimo pagrindai, vertybės. Tam ir turiu vaikus, kuriems galiu padovanoti kitokį rytojų, kitokį auklėjimą, kitokį pasaulio suvokimą.
